Havajų salose stūksantis Mauna Loa – didžiausias pasaulyje veikiantis ugnikalnis, keliantis nuolatinį nerimą vietos gyventojams. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai suteikia vilties, kad ateityje bus galima tiksliau prognozuoti šio milžino išsiveržimus ir laiku evakuoti žmones iš pavojingų zonų.
Žurnale „Nature Communications“ publikuotame straipsnyje mokslininkai atskleidžia, kad jiems pavyko nustatyti aiškius požymius, rodančius artėjantį Mauna Loa išsiveržimą. Analizuodami sukietėjusios lavos kristalus, susidariusius po 2022 m. išsiveržimo, jie aptiko svarbių dėsningumų.
Tyrimo objektu tapo mineralas olivinas, kuris, pasirodo, veikia kaip savotiškas „juodoji dėžė“, fiksuojanti magmos judėjimo istoriją. Kylant magmai į paviršių, olivino cheminė sudėtis kinta dėl temperatūros ir slėgio pokyčių. Šiuos pokyčius analizavę mokslininkai nustatė, kad maždaug 70 dienų prieš išsiveržimą magma pradeda aktyviai judėti iš giliai esančios magmos kameros link ugnikalnio viršūnės.
Šis atradimas leidžia daryti prielaidą, kad Mauna Loa išsiveržimus sukelia magmos kameros, esančios 1-2 km gylyje po ugnikalnio paviršiumi, užpildymas. Kai magma pasiekia kritinį lygį, ji prasiveržia pro žemės plutą, sukeldamas išsiveržimą.
Be to, mokslininkai pastebėjo, kad magmos judėjimas sukelia specifinį seisminį aktyvumą ir paviršiaus deformacijas, kurios skiriasi nuo įprastų rodiklių. Šie požymiai, kartu su olivino analize, gali tapti patikimu įrankiu, leidžiančiu numatyti Mauna Loa išsiveržimus likus maždaug dviem mėnesiams iki jų pradžios.
Šis metodas ypač aktualus Havajų salų gyventojams, kur ugnikalniai gali išsiveržti netikėtai ir per trumpą laiką išmesti didelius kiekius lavos. Laiku perspėti apie artėjantį pavojų, žmonės turės pakankamai laiko evakuotis ir išvengti aukų.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje šį metodą bus galima pritaikyti ir kitiems ugnikalniams, taip prisidedant prie efektyvesnių ankstyvojo perspėjimo sistemų kūrimo ir žmonių saugumo užtikrinimo.
Parašyti komentarą