Atrodo, kad džinsai gana tvirtai įsitvirtino mūsų šiuolaikinėje kultūroje ir vargu ar gali ką nors nustebinti. Vis dėlto ar kada nors pirkdami dar vieną džinsų porą atkreipėte dėmesį į gale prisiūtą odinę etiketę? Nepaisant to, kad džinsų prekės ženklas, stilius, dydis ar spalva gali skirtis, ant juosmens beveik visada bus prisiūta odinė ar popierinė etiketė.
Kodėl ji ten yra?
Dabar pabandysime išsamiai atsakyti į šį klausimą:
Paprastai šis odinis (šiuo metu žakardinis audinys), stačiakampio arba kvadrato formos prisiuvamas prie absoliučiai visų prekių ženklų džinsų galinės juosmens juostos.
Žakardinis audinys, arba, kaip dar vadinama, ‚veganinė oda‘, beveik 95 % sudaro celiuliozė. O visa šios medžiagos standumo paslaptis slypi mažame latekso kiekyje, todėl ji ne tik atspari vandeniui, bet ir neįtikėtinai patvari bei tvirta.
Tradiciškai šioje etiketėje nurodomas prekės ženklas, džinsinio audinio tankis ir kita informacija apie gaminį. Tačiau prieš 100 metų „Levi’s“ tokias etiketes gamino ne iš žakardo, o iš paprastos natūralios odos, ir tai darė ne veltui…
Taigi kodėl atsirado šis pleistras?
Garsiajame „Levi’s“ firminėje etiketėje vietoj žodžių buvo naudojami tuometiniai simboliai – du žirgai, kurie bando suplėšyti džinsus.
1873 m. kultinė „Levi’s“ kompanija įvedė madą ant džinsinių prisiūti odines etiketes, kad įveiktų nesąžiningus klastotojus, kurie dažnai užplūsdavo rinką biudžetinėmis „klastotėmis“.
Jau 1870-1880 m. daugelį Amerikos rinkų užplūdo drabužių klastotės, kurias rūsiuose siuvo įvairūs migrantai ir didelių bendrovių konkurentai. Dažnai šie žmonės turėjo pakankamai gamybos pajėgumų, kad galėtų štampuoti į originalus panašius, bet prastesnės kokybės gaminius. Masiškai gamindami gaminius su svetimu prekės ženklu, klastočių gamintojai galėjo uždirbti didžiulius pinigus, nemokėdami mokesčių ir neinvestuodami į reklamą.
Bendrovė „Levi’s“ apskaičiavo nuostolius iš klastočių rinkos ir nusprendė pagaminti specialų ženklinimą, tvirtai pritvirtintą prie savo džinsų nugarinės dalies. Šios etiketės buvo pagamintos iš natūralios odos, be to, ant jos buvo įspaustas specialus prekės ženklas.
Žinoma, jums gali kilti klausimas, ar padirbinėtojai negalėjo padirbti ir šių odinių etikečių?
Jei dabar tai nėra sudėtinga, tai 1880-ųjų pabaigoje tikra oda buvo gana brangus produktas! Odinių batų pora kainavo tiek, kiek kaubojaus vieno mėnesio alga. Tiems, kurie nežino: vidutinis kaubojus Laukiniuose Vakaruose uždirbdavo nuo 25 centų per dieną iki 10-25 JAV dolerių per mėnesį. Gera odinių batų pora tuo metu kainavo mažiausiai 10 dolerių.
O kadangi ant odinių etikečių buvo įspaustas specialus „Levi’s“ prekės ženklas, sukčiai, besinaudojantys „Levi Strauss & Co“ naujovėmis, ilgai negalėjo nukopijuoti dėl sudėtingo gamyklinio unikalaus logotipo įspaudimo proceso, kuriam reikėjo specialaus įrankio.
Todėl būtent ši odinė etiketė nugaroje leido pirkėjams iš karto atpažinti Levi’s džinsus ir atskirti originalą nuo kopijos. Net ir neraštingi ar užsienio kalbomis kalbantys žmonės lengvai atpažindavo natūralius „Levi’s“ gaminius pagal garsiąją „Two Horses“ prekės ženklo iliustraciją.“
Levi’s džinsus , 501 modelį , dėviu nuo praėjusio tūkstantmečio , panašiai nuo 1976 metų ir į jokius kitokius nesiruošiu keisti.🤘