Revoliucinė naujovė Lietuvoje: KU mokslininkai pristato jūrinę prognozę. Aktualu kiekvienam

Klaipėdos universiteto mokslininkai pristato nemokamą paslaugą, leisiančią susipažinti su esamais ir prognozuojamais Kuršių marių bei pietryčių Baltijos jūros vandens rodikliais.

Iki šiol Lietuvoje buvo įprasta gauti informaciją apie oro temperatūrą, vėją ar kritulius, tačiau jūrinės aplinkos duomenys nebuvo lengvai prieinami plačiajai visuomenei. Šią spragą užpildo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslininkų komanda, sėkmingai įgyvendinusi projektą, kurio metu sukurtas operacinis hidrodinaminis modelis. Šis modelis, remdamasis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir „Copernicus“ jūrų tarnybos duomenimis, du kartus per parą atnaujina informaciją apie vandens temperatūrą, druskingumą, sroves, bangas ir vandens lygį Kuršių mariose ir pietryčių Baltijos jūroje.

„Baltijos jūros šalys jau seniai teikia jūrines prognozes, tačiau Lietuvoje tokios paslaugos dar nebuvo. Mūsų sukurtas modelis leis visuomenei nemokamai gauti aktualią informaciją apie jūros būklę“, – teigia projekto vadovė dr. Jovita Mėžinė.

Kam skirta ši informacija?

Jūrinė prognozė aktuali plačiam vartotojų ratui:

• Poilsiautojams: planuojant atostogas prie jūros, galima sužinoti vandens temperatūrą ir kitas sąlygas, kurios gali turėti įtakos poilsiui.
• Žvejams: informacija apie sroves, vandens temperatūrą ir druskingumą padeda pasirinkti tinkamas žvejybos vietas ir laiką, didinant žvejybos efektyvumą.
• Laivybos atstovams: bangų aukštis, srovės ir kiti rodikliai leidžia įvertinti laivybos saugumą ir optimizuoti maršrutus, užtikrinant saugią ir efektyvią laivybą.
• Aplinkosaugininkams: prognozės padeda stebėti jūros būklę, modeliuoti taršos sklaidą ir planuoti aplinkosaugos priemones, siekiant apsaugoti jūros ekosistemą.

Kuo ypatingas KU sukurtas modelis?

KU mokslininkų sukurtas modelis išsiskiria savo tikslumu ir detalumu.

„Mūsų modelis leidžia kur kas tiksliau prognozuoti bangų aukštį, judėjimo greitį, vandens lygį, temperatūrą ir kitus rodiklius. Tai ypač svarbu ekstremalių situacijų atvejais, kai reikalinga kuo tikslesnė informacija“, – teigia LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Inga Grigorjanc.

Ateities planai

Mokslininkai neketina sustoti ties pasiektais rezultatais. Ateityje planuojama tobulinti modelį, siekiant dar didesnio tikslumo ir funkcionalumo. „Norime tobulinti bangų prognozavimo modelį, integruoti dirbtinį intelektą, pateikti ledo reiškinių prognozes“, – dalinasi projekto mokslininkė dr. Rasa Idzelytė.

Kur rasti jūrinę prognozę?

Informacija ir grafiniai modeliai visuomenei prieinami KU tinklapyje – https://hidroprognozes.ku.lt/. Duomenys atnaujinami 2.00 ir 14.00 val.