„Riebūs” darbo kodekso pakeitimai. Jei švęsti, tai švęsti. Bauda siekia 880 eurų

Artėjant didžiosioms metų šventėms, darbdaviams svarbu priminti šį rudenį atnaujintas Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias darbą prieššventinėmis dienomis. Advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatė, vyresnioji teisininkė Indrė Mažeikaitė teigia, kad pakeitimai suteikia daugiau lankstumo ir aiškumo tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Trumpesnė darbo diena arba didesnis atlyginimas (rinktis darbuotojui)

Darbo kodeksas numato 16 švenčių dienų per metus, o prieš kiekvieną iš jų darbo diena sutrumpinama viena valanda. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kaip elgtis tais atvejais, kai dėl darbo specifikos sutrumpinti darbo dienos neįmanoma. Dabar Darbo kodeksas aiškiai nurodo, kad tokiu atveju už tą valandą darbuotojui turi būti mokama kaip už viršvalandinį darbą.

Svarbu žinoti:

• Jei kalendoriuje yra kelios iš eilės einančios šventinės dienos, darbo laikas trumpinamas prieš kiekvieną iš jų (arba apmokamas kaip viršvalandinis). Pavyzdžiui, gruodžio 23, 24 ir 25 dienos laikomos prieššventinėmis.
• Prieššventinės dienos darbo trukmę privalu trumpinti (arba apmokėti kaip už viršvalandį) ir darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką.
• Vienintelė išimtis – darbuotojai, dirbantys pagal sutrumpintą darbo laiko normą (pvz., mokytojai, dėstytojai).
• Net ir dirbantys vos vieną valandą per dieną turi teisę į sutrumpintą darbo dieną prieš šventes (arba apmokėjimą už viršvalandžius).

Darbas švenčių dienomis – tik su RAŠTIŠKU darbuotojo sutikimu

Svarbu pabrėžti, kad darbas švenčių dienomis galimas tik darbuotojui sutikus, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą arba kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

Baudos už pažeidimus vadovui gali skaudžiai atsiliepti

Darbdaviams, nesilaikantiems šių reikalavimų, gresia baudos nuo 240 iki 880 eurų už darbo įstatymų pažeidimus.

Šventinės dienos, prieš kurias trumpinama darbo diena:

• Sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;
• Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
• Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
• Sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienos;
• Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena;
• Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;
• Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;
• Birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;
• Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena;
• Rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);
• Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;
• Lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;
• Gruodžio 24-oji – Kūčių diena;
• Gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.