Internete išpopuliarėjo vaizdo įrašas, kaip mokslininkai „pažvelgė į katės smegenis jos akimis“: katė sėdi su keliais jutikliais ant galvos, o sename monitoriuje mirga neryškus vaizdas, tarsi tai, ką mato pati katė. Bet kas tai yra? Monitoriuje matomas žmogaus veidas „transformuojasi“ į katės veidą! Ar mūsų katės mus mato kaip didelius ir keistus katinus?
Toks eksperimentas iš tiesų įvyko. 1999 m. Mokslininkai fiksavo elektrinį talamo – tos pačios smegenų dalies, kuri gauna „signalus“ iš katės akyse esančių nervų galūnėlių – ląstelių aktyvumą. Taikydami linijinio dekodavimo metodą realiuoju laiku monitoriuje rodė ląstelių impulsus. Dėl to vaizdas kompiuteryje iš tikrųjų atrodė taip, kaip katės veide.
Vienintelė išlyga ta, kad visa tai įvyko 1999 m., kai technologijų galimybės buvo visai kitokios nei dabar. Vaizdo įrašas buvo nespalvotas „pikseliuotas”. Kažkam pasirodė, kad iškreiptas žmogaus veido vaizdas „iš katės taško“ atrodo kaip katės veidas, ir tai tapo virusu! Remiantis šiuo eksperimentu buvo suformuota nuomonė, kad katės mus mato kaip saviškius. Tiesą sakant, net ir dabar kompiuteriai ir visa kita elektronika toli gražu nėra tobuli. Ir tokių eksperimentų buvo atsisakyta.
Geriausia, ką šiandien galime padaryti, tai apskaičiuoti duomenis apie anatomines akių savybes, įvesti šiuos duomenis į programą „Photoshop“ ir pagal juos iškraipyti nuotrauką. Taip suprantame, kaip pasaulį mato skirtingi gyvūnai. Tačiau žmonės dar neišmoko fotografuoti kieno nors smegenų.
Matyt, katės yra šiek tiek trumparegės ir prastai mato į tolį. Tačiau jos gali puikiai sukoncentruoti savo regėjimą į vieną šalia esantį objektą – kažkas panašaus į telefono fotoaparato fono suliejimo efektą. Gyvūnai taip pat gali atskirti mėlyną, žalią, geltoną ir pilką spalvas. Pastarasis yra ypač ryškus – sakoma, kad ten, kur mes matome vieną pilkos spalvos atspalvį, kailiniai žvėreliai mato apie 25! Tai ypač naudinga naktį, kai viskas aplinkui yra tamsiai pilka.
Be to, dėl akies viduje esančio šviesą atspindinčių ląstelių sluoksnio katės tamsoje gauna savotišką papildomą apšvietimą, todėl jų naktinis matymas yra kelis kartus geresnis nei mūsų.
Todėl oftalmologijos požiūriu katės mus mato beveik taip pat, kaip mes matome vieni kitus. Galbūt jos ne taip gerai atskiria veido bruožus ir visa kita, tačiau tikrai gali atskirti katės veidą nuo žmogaus veido.
Štai kodėl katės labai nustemba, kai žmonės užsideda kačių kaukę. Tačiau to akivaizdžiai nepakanka, nes kačių pasaulyje kvapai yra tokie pat svarbūs kaip ir regėjimas.
O jei pažvelgtume į savo elgesį, tai mes katėms esame panašesni į globėjus. Ir taip, jos supranta, kad esame kitokia rūšis nei jos. Tai galima suprasti net iš jų bendravimo būdo: ūsuotosios katės paprastai tarpusavyje kalbasi naudodamos kūno kalbą, kvapą ir labai retai – balsą. O bendraujant su mumis pirmiausia prasideda įnirtingas miauksėjimas! Tai reiškia, kad katės supranta, jog mes nesuprantame jų kačių bendravimo stiliaus.
