Šeštadienį, birželio 21-ąją, oficialiai prasidės astronominė vasara šiauriniame pusrutulyje. Lietuvoje tai bus diena, kai saulė danguje bus aukščiausiame taške, o šviesos valandų – daugiausia per visus metus.
Šių metų vasaros saulėgrįža įvyks birželio 21 d., šeštadienį, kai Saulė pasieks aukščiausią padėtį šiaurės pusrutulio danguje. Pasak Tarptautinio astronomijos laiko skaičiavimų, Lietuvoje tai įvyks apie 5.42 val. ryto vietos laiku.
Nuo šio momento oficialiai prasidės astronominė vasara, truksianti iki rugsėjo 22 dienos, kai įvyks rudens lygiadienis.
„Saulė sustoja“: ką tai reiškia?
Pats žodis „saulėgrįža“ kilęs iš lotyniško „solstitium“ – tai reiškia „saulė stovi vietoje“. Šiuo metų laiku Saulė tarsi sustoja – nustoja judėti dangaus skliautu, nebepakyla aukščiau ir nekeičia savo pozicijos horizonte. Taip atsitinka dėl to, kad Žemės ašis tuo metu būna labiausiai pasvirusi Saulės atžvilgiu.
Birželio 21-ąją Saulė nukeliauja ilgiausią ir aukščiausią metų trajektoriją, todėl šviesusis paros metas tampa ilgiausias visame šiaurės pusrutulyje – įskaitant ir Lietuvą.
Kiek truks diena Lietuvoje?
Tiksli dienos trukmė priklauso nuo platumos. Pavyzdžiui, Vilniuje birželio 21 d. saulė patekės 4.42 val. ir nusileis apie 22.01 val. – tai reiškia daugiau nei 17 valandų saulės šviesos. Šiaurės Lietuvoje diena bus dar šiek tiek ilgesnė.
Nors kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui, kai kuriose rytų Kanados dalyse, šių metų saulėgrįža atneš unikalią astronominę išimtį – ten birželio 20-oji ir 21-oji truks visiškai vienodai sekundžių tikslumu – Lietuvoje birželio 21-oji bus aiškiai ilgiausia metų diena, o po jos dienos ims trumpėti, nors pradžioje tik kelios sekundės per dieną.
Saulėgrįža senovės kultūrose ir astronomijoje
Saulėgrįžos priežastis yra Žemės ašies pasvirimas, kuris metų bėgyje nesikeičia, bet dėl planetos judėjimo aplink Saulę keičiasi kampas, kuriuo saulės spinduliai krinta į Žemės paviršių. Birželio saulėgrįžos metu šiaurinis pusrutulis būna maksimaliai atsigręžęs į Saulę, todėl čia – vasara.
Saulės ciklų pažinimas buvo esminis daugeliui senovės civilizacijų. Tokie pasaulio paminklai kaip Stounhendžas (Jungtinėje Karalystėje), Karnakas (Egipte) ar Čičen Ica (Meksikoje) yra tiesiogiai susieti su saulėgrįžomis ir lygiadieniais.
Europoje geriausiai žinomas pavyzdys – Stounhendžas, kur kiekvienų metų birželio 21-ąją tūkstančiai žmonių stebi saulėtekį, tobulai išsirikiavusį tarp akmenų. Daugeliui tai – dvasinė šventė, susieta su gamtos ciklais.
Joninės – lietuviška saulėgrįžos šventė
Lietuvoje vasaros saulėgrįža glaudžiai susijusi su Joninių švente, dar vadinama Rasos švente, švenčiama birželio 23-osios naktį į 24-ąją dieną.
Ši šventė turi gilias pagoniškas šaknis, vėliau susietas su šventuoju Jonu Krikštytoju, kurio vardadienis švenčiamas birželio 24 d. Joninės laikomos šviesos, ugnies, žolynų, vandens ir vaisingumo švente.
Visoje Lietuvoje kuriami laužai, dainuojamos liaudies dainos, ieškoma paparčio žiedo, šokama, spėjama ateitis, šokama per ugnį. Neretai žmonės rašo norus ant popieriaus ir juos sudegina – kaip tikima, tai atneša sėkmę.
Vasaros saulėgrįža – ne tik astronominis įvykis, bet ir svarbus gamtos ciklo virsmas, kurį žmonės švenčia nuo seniausių laikų. Tad birželio 21-ąją pakelkime akis į dangų ir pasitikime vasarą ilgiausios dienos šviesoje.
