Per du dešimtmečius, kai užsiimu profesionalia daržininkyste, esu išmokusi vieną labai aiškią pamoką: agurkai – reiklus, bet dosnus augalas. Juos mėgsta visi, jie auga greitai ir gausiai dera, bet lygiai taip pat greitai ir „paskelbia aliarmą“, kai jiems kažkas netinka. Vienas iš pagrindinių ženklų, kad kažkas ne taip – geltonuojantys lapai. Daugeliui tai – netikėta, bet man tai signalas imtis veiksmų, kol augalas nepradėjo nykti.
Kodėl agurkai geltonuoja? – aiškinu pagal praktiką
Yra ne viena priežastis, kodėl agurkų lapai pradeda geltonuoti. Iš patirties galiu pasakyti: viskas prasideda nuo stebėjimo ir priežasties nustatymo. Čia svarbu greitai atskirti, ar problema kyla dėl aplinkos, mitybos, ar išorinių veiksnių, pavyzdžiui, ligų ar kenkėjų.
Štai pagrindiniai kaltininkai:
- Maisto medžiagų trūkumas dirvoje – dažnai tenka matyti lysves, kuriose augalai tiesiog badauja. Jei žemė skurdi, lapai greitai praneša apie tai geltonuodami.
- Pernelyg aukšta temperatūra – nors agurkai mėgsta šilumą, tiesioginiai saulės spinduliai vidurdienį gali lapus tiesiog nudeginti.
- Perlaistymas – vienas iš dažniausių pradedančiųjų klaidų. Šaknys ima pūti, o augalas reaguoja gelsvais lapais.
- Per tankus sodinimas – kai augalai per arti vienas kito, jie konkuruoja dėl šviesos ir oro. Šviesos stoka – vėl geltonuojantys lapai.
- Kenkėjai – agurkų erkutė tiesiog siurbia sultis iš lapų, o šie pirmiausia geltonuoja, o vėliau ruduoja.
- Ligos – labai dažnai pasitaiko agurkų mozaikos virusas ar miltligė. Šios ligos būdingos drėgnam orui ir tankiam augalų susodinimui.
Kai matau gelstančius lapus, niekada nelaukiu. Kiekviena diena svarbi, nes praradus augalą – prarandamas ir būsimas derlius.
Kaip gelbstiu savo agurkus?
Nėra vieno universalaus sprendimo. Pirmiausia – nustatau priežastį, tada taikau vieną iš šių būdų:
Jei įtariu kenkėjus:
Naudoju tiek profesionalius biologinius purškalus, tiek patikrintus naminius receptus. Vienas mano mėgstamiausių – purškalas iš lauko asiūklių. Taip pat puikiai veikia svogūnų ekstraktas – jo kvapas atbaido vabzdžius ir erkutes. Purškiu vakare, kai saulė jau nusileidusi.
Jei problema – saulė:
Tenka užtamsinti augalus – tam naudoju agroplėvelę ar lengvą šešėlį metantį tinklelį. Agurkams reikia šviesos, bet ne kaitros.
Jei perlaistyta:
Pakeičiu laistymo režimą, o jei dirva molinga – įmaišau smėlio ar durpių. Gera pagalba – hidrogelis, kuris leidžia dirvai išlikti drėgnai, bet ne šlapiai.
Jei dirva nualinta:
Įterpiu trąšų su magniu ir azotu. Tai padeda sužaliuoti ir sustiprinti augalus. Taip pat mulčiuoju kompostu ar perpuvusiu mėšlu – tai ilgalaikis sprendimas.
Mano patarimas kolegoms sodininkams:
Stebėkite savo agurkus kasdien. Žemės kvapas, lapų spalva, net ir augalo laikysena pasako labai daug. Jei pastebėjote geltonumą – nepanikuokite, bet neatidėliokite. Tinkamai parinkta priemonė gali išgelbėti visą derlių.
Sodininkystė – tai ne vien darbas, tai nuolatinis dialogas su gamta. O gelstantys agurkai – tai ne problema, tai kvietimas įsiklausyti.
Jei reikia tikslių patarimų dėl jūsų konkrečios situacijos – visada galite man parašyti ar pasikonsultuoti. Patikėkite, išgelbėti agurką visada pigiau nei jį pamesti.
Parašyti komentarą