57 milijonai automobilių ir istorija, kuri nesibaigia: „Toyota Corolla“ švenčia 60-metį

Vieniems tai buvo pirmasis automobilis, kitiems – šeimos universalas, kasdienis kelionės į darbą palydovas ar ilgai tarnauti turėjęs pirkinys. „Toyota Corolla“ per šešis dešimtmečius spėjo tapti visais šiais automobiliais. Gamintojo duomenimis, pasaulyje parduota daugiau nei 57 milijonai „Corolla“ vardu pažymėtų automobilių, o 2026 metais modelis mini 60 metų jubiliejų.

Šis rekordas priklauso ne vienam dešimtmečius beveik nesikeitusiam automobiliui. Po „Corolla“ pavadinimu per dvylika kartų buvo parduodami sedanai, hečbekai, universalai, kupė ir kitokie modeliai. Keitėsi jų dydis, konstrukcija, varikliai ir pirkėjų lūkesčiai, tačiau vardas išliko. Būtent pagal bendrą šį pavadinimą turinčių automobilių pardavimą „Corolla“ vadinama perkamiausiu automobiliu istorijoje.

Viskas prasidėjo nuo nedidelio automobilio augančiai Japonijai

Pirmoji „Corolla“ pasirodė 1966 metais, kai Japonijoje sparčiai augo ekonomika ir vis daugiau žmonių galėjo svarstyti apie nuosavą automobilį. „Toyota“ siekė pasiūlyti praktišką, patogų ir prieinamą modelį, kuris atitiktų besikeičiančią kasdienybę.

Pirmasis automobilis turėjo maždaug 1,1 litro darbinio tūrio keturių cilindrų benzininį variklį, išvystantį 60 AG. Šiandien tokia galia atrodo kukliai, tačiau tuomet tai buvo visai kitokio dydžio ir kitokioms sąlygoms sukurtas automobilis. Modelis pristatytas 1966 metų spalį, o prekyba Japonijoje prasidėjo lapkritį.

Pirmoji karta: nuo dviejų durų sedano iki platesnės šeimos

1966–1970 metų pirmoji karta pradėjo istoriją, kurios mastą tuomet būtų buvę sunku numatyti. Iš pradžių pasiūlytas dviejų durų sedanas, vėliau pasirinkimą papildė keturių durų modelis, universalas ir sportiškesnis „Sprinter“ kupė.

Taip „Corolla“ gana anksti pradėta pritaikyti skirtingiems vairuotojams. Vieniems reikėjo daugiau praktiškumo, kitiems – išraiškingesnio automobilio. Vos per trejus metus modelis tapo perkamiausiu Japonijoje.

Antroji karta: atsirado daugiau komforto ir sportiškumo

1970 metais pristatant antrąją kartą bendri „Corolla“ pardavimai jau buvo pasiekę milijoną. Gamintojas toliau gerino komfortą, saugumą ir kasdienį patogumą, tačiau kartu plėtė ir sportiškesnių versijų pasiūlą.

Vienas ryškiausių vardų tapo „Levin“ su 1,6 litro varikliu. Ši karta parodė, kad praktiško masinio automobilio šeimoje gali atsirasti vietos ir vairavimo entuziastams.

Trečioji karta: daugiau dėmesio šeimai ir saugumui

1974 metais pasirodžiusios trečiosios kartos kūrėjai siekė dar patogesnio šeimos automobilio. Daugiau dėmesio skirta salono tylai, komfortui ir pasyviajai saugai.

Kuriant šią „Corolla“ naudoti bandymai vėjo tunelyje. Augantis susidomėjimas aerodinamika rodė, kad modelio tobulinimas jau seniai apėmė daugiau nei naujus žibintus ar kitokią prietaisų lentą. Automobiliui reikėjo prisitaikyti ir prie griežtėjančių techninių reikalavimų.

Ketvirtoji karta: ekonomiškumas tapo dar svarbesnis

1979 metais pasirodžiusi ketvirtoji karta atspindėjo laikotarpį, kai degalų sąnaudos pirkėjams buvo itin aktualios. „Toyota“ tobulino valdymą, pavaros agregatus ir salono patogumą.

1982 metais gamą papildė 1,8 litro dyzelinis variklis. Tai buvo dar vienas žingsnis plečiant modelio paskirtį: „Corolla“ turėjo tikti ir tiems, kurie pirkinį vertino pirmiausia pagal kasdienes eksploatacijos išlaidas.

Penktoji karta: didelis posūkis ir legendinis AE86

1983 metais pasirodžiusi penktoji karta tapo svarbiu konstrukciniu lūžiu – dalis „Corolla“ šeimos perėjo prie priekinių varančiųjų ratų. Tai padėjo efektyviau panaudoti salono erdvę ir atitiko besikeičiančią kompaktinių automobilių kryptį.

Tačiau sportiškos versijos išlaikė galinių ratų pavarą. Būtent su šiuo laikotarpiu siejamas AE86, ilgainiui įgijęs ypatingą vietą automobilių entuziastų kultūroje. Šeimyninio modelio istorijoje tai vienas geriausiai atpažįstamų sportinių atsišakojimų.

Šeštoji karta: daugiau versijų ir aukštesni reikalavimai kokybei

1987 metais pristatytoje šeštojoje kartoje ankstesnes kampuotas formas keitė apvalesnis dizainas. Daug dėmesio skirta apdailai, ergonomikai, triukšmo mažinimui ir įrangai.

Pirkėjams siūlyta plati kėbulų bei variklių gama, atsirado ir keturių varančiųjų ratų variantų. „Corolla“ jau buvo automobilių šeima, kuri skirtingose rinkose galėjo atrodyti gana skirtingai.

Septintoji karta: kompaktinis automobilis su didesnėmis ambicijomis

Septintoji karta Japonijoje pristatyta 1991 metais, o Europos pirkėjus pasiekė vėliau. Automobilis augo, tapo tylesnis ir patogesnis, daugiau dėmesio skirta važiavimo savybėms.

Šis laikotarpis svarbus ir tuo, kad „Toyota“ siekė aukštesnio kokybės pojūčio. „Corolla“ turėjo išlikti praktiška, tačiau pirkėjai jau tikėjosi geresnės apdailos, daugiau vietos ir malonesnių ilgų kelionių.

Aštuntoji karta: Europai – savitas veidas

1995 metais Japonijoje pasirodžiusi aštuntoji karta Europą pasiekė 1997-aisiais. Šis skirtumas paaiškina, kodėl modelio kartų datos įvairiuose šaltiniuose kartais nesutampa.

Europietiška versija išsiskyrė savitu dizainu. Kartu svarbūs liko praktiški klausimai: automobilio masė, degalų sąnaudos, priežiūra ir bendros naudojimo išlaidos. Gamintojas vis aiškiau atsižvelgė į skirtingų regionų pirkėjų poreikius.

Devintoji karta: į naują amžių su platesniu pasirinkimu

Nuo 2000 metų pradėta pristatyti devintoji karta atnešė naują dizainą ir kitokį požiūrį į modelio gamą. Europoje pirkėjai galėjo rinktis hečbekus, sedaną ir šeimos poreikiams skirtą „Corolla Verso“.

Tai buvo laikotarpis, kai kompaktinis automobilis turėjo atlikti vis daugiau vaidmenų. Vienam reikėjo nedidelio kasdienio transporto, kitam – erdvesnio šeimos automobilio, tačiau abu galėjo likti prie pažįstamo modelio vardo.

Dešimtoji karta: Europoje iškilo „Auris“ vardas

Naujas etapas prasidėjo 2006–2007 metais. Europoje hečbekas buvo pavadintas „Auris“, o sedanas išlaikė „Corolla“ vardą. Dėl to europiečiams galėjo atrodyti, kad pažįstamas modelis iš dalies pasitraukė, nors kitose rinkose jo istorija tęsėsi.

2010 metais pasirodęs „Auris Hybrid“ žymėjo svarbų posūkį – hibridinė pavara tapo prieinama įprasto šeimyninio hečbeko pirkėjui.

Vienuoliktoji karta: hibridas ir universalas

Kitas etapas Europoje toliau buvo siejamas su „Auris“. Pasiūlą papildė „Touring Sports“ universalas, derinęs didesnį praktiškumą su hibridinės pavaros pasirinkimu.

Tačiau pasaulinėje modelio istorijoje tuo pat metu gyvavo ir „Corolla“ sedanas. Todėl „Auris“ ir „Corolla“ raidos nereikėtų laikyti visiškai vienoda visose šalyse: pavadinimai, kėbulai ir variklių pasiūla priklausė nuo rinkos.

Dvyliktoji karta: „Corolla“ vardas sugrįžo į Europos hečbekus

2019 metais Europoje pasirodžiusi naujoji modelių šeima sugrąžino „Corolla“ pavadinimą hečbekui ir universalui. TNGA-C platforma tapo pagrindu naujam konstrukcijos ir važiavimo savybių etapui, o hibridinė pavara užėmė itin svarbią vietą pasiūloje.

Vis dėlto teiginys, kad ši karta Europoje nuo pat pradžių buvo parduodama tik kaip hibridas, būtų netikslus. Pristatymo metu atskiroms kėbulo versijoms buvo numatyti ir įprasti benzininiai varikliai.

Jubiliejus pažymėtas specialiomis versijomis

60-mečiui „Toyota“ parengė jubiliejines hečbeko, „Touring Sports“ universalo ir sedano versijas. Jos išsiskiria spalvų bei apdailos deriniais, jubiliejiniais ženklais ir įrangos pasirinkimu. Konkretūs pasiūlymai priklauso nuo rinkos.

Dabartinėje europinėje gamoje naudojama penktosios kartos „Toyota“ hibridinė technologija. Hečbekui ir universalui numatytos 1,8 bei 2,0 litro sistemos, o sedanui – 1,8 litro hibridinė pavara.

Per šešis dešimtmečius „Corolla“ keitėsi kartu su vairuotojų kasdienybe: nuo nedidelio benzininio sedano iki dabartinių hibridų. Daugiau nei 57 milijonai parduotų automobilių reiškia daugybę skirtingų patirčių, todėl jubiliejinė istorija nesibaigia gamyklos archyve. Ji tęsiasi ir automobiliuose, kuriais žmonės šiandien važiuoja į darbą, veža vaikus ar leidžiasi į dar vieną šeimos kelionę.