Ar pigiau vairuoti elektrinį, ar dyzelinį automobilį? Atsakymas nėra akivaizdus

Vienas vairuotojas elektromobiliu šimtą kilometrų nuvažiuoja už penkis eurus ir nesupranta, kam dar reikalingas dyzelis. Kitas kraunasi pakeliui esančiose stotelėse ir tokio didelio sutaupymo nepajunta. Abu gali būti teisūs. Skirtumą lemia įkrovimo kaina, automobilio sąnaudos ir tai, kiek daugiau už jį sumokėta perkant. Lietuvos vairuotojui šį palyginimą geriausia pradėti nuo savo kasdienybės. Ar automobilis nakvoja nuosavame kieme, kuriame galima įsirengti įkrovimą? Ar stovi prie daugiabučio, o krautis tektų važiuoti kitur? Per metus nuvažiuojate 8 tūkst. ar 30 tūkst. kilometrų? Atsakymai į šiuos klausimus gali pakeisti visą skaičiavimą. Kad skirtumas būtų aiškesnis, palyginkime ekonomišką dyzelinį automobilį su elektromobiliu ir paskaičiuokime, kada mažesnės kelionių išlaidos padengtų hipotetinį 5 tūkst. eurų pirkimo kainos skirtumą. Kiek už 100 kilometrų sumoka dyzelinio automobilio vairuotojas? Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 m. rugsėjo 30 d. rytą vidutinė dyzelino kaina šalies degalinėse siekė 2,279 euro už litrą. Atskirose degalinėse ji svyravo nuo 2,145 iki 2,379 euro, todėl konkretaus vairuotojo išlaidos priklauso ir nuo pasirinktos degalinės bei taikomų nuolaidų. Skaičiavimui pasirinkime automobilį, kuris sunaudoja 5,5 litro dyzelino šimtui kilometrų. Tai mūsų pavyzdžio prielaida, o ne visiems dyzeliniams automobiliams tinkantis rodiklis. Taikant minėtą vidutinę kainą, 100 kilometrų kainuotų apie 12,53 euro. Jei sąnaudos būtų 6,9 litro, išlaidos padidėtų iki maždaug 15,73 euro. Čia ir prasideda pirmasis nesusipratimas lyginant automobilius: vienas žmogus kalba apie taupų kompaktinį modelį, kitas – apie sunkų visureigį. Norint sąžiningo rezultato, reikia lyginti panašaus dydžio automobilius ir panašias keliones. [caption id="attachment_222717" align="alignnone" width="1200"] Vis daugiau lietuvių nusiperka elektromobilius, pasivažinėja metus ir juos parduoda. Kas vyksta?[/caption] Elektromobilio sąskaitą labiausiai pakeičia įkrovimo vieta Elektromobiliui šiame pavyzdyje numatykime 20 kWh apmokamos elektros energijos 100 kilometrų, įskaitant įkrovimo nuostolius. Tai svarbu: skaičiuojant išlaidas reikia vertinti visą nupirktą elektrą, o ne vien automobilio ekrane rodomas važiavimo sąnaudas. Įkrovimui namuose pasirinkime pavyzdinę galutinę 0,25 euro už kWh kainą. Tai nėra visiems Lietuvos gyventojams taikomas tarifas – savo skaičiavime reikėtų naudoti sutartyje numatytą kainą su persiuntimu ir mokesčiais. Viešajam įkrovimui galima remtis konkrečiu pavyzdžiu. Straipsnio rengimo metu „Ignitis ON“ savo stotelėse skelbė 0,27–0,34 euro už kWh lėtojo, 0,32–0,39 euro greitojo ir 0,39–0,47 euro itin greito įkrovimo kainas. Partnerių stotelėse įkainiai gali skirtis, todėl tikslią kainą reikia patikrinti prieš kraunant. Važiavimo ir įkrovimo scenarijus Skaičiavimo prielaida Energijos arba degalų kaina 100 km Dyzelinis automobilis 5,5 l × 2,279 Eur 12,53 Eur Elektromobilis, įkraunamas namuose 20 kWh × 0,25 Eur 5,00 Eur Elektromobilis, vieša stotelė 20 kWh × 0,30 Eur 6,00 Eur Elektromobilis, vieša stotelė 20 kWh × 0,39 Eur 7,80 Eur Elektromobilis, vieša stotelė 20 kWh × 0,47 Eur 9,40 Eur Pagal šias prielaidas elektromobilis važiuotų pigiau visais lentelėje pateiktais atvejais. Tačiau skirtumas nevienodas: kraunant namuose sutaupoma apie 7,53 euro šimtui kilometrų, o mokant po 0,47 euro už kWh – apie 3,13 euro. Padidėjus elektros sąnaudoms rezultatas vėl keičiasi. Pavyzdžiui, nupirkus 27 kWh šimtui kilometrų ir už kiekvieną mokant po 0,47 euro, kelionė kainuotų 12,69 euro. Todėl savo būsimų išlaidų nereikėtų vertinti vien pagal palankiausią vasaros kelionę. Kada atsipirktų 5 tūkst. eurų brangesnis automobilis? Tarkime, pasirinktas elektromobilis kainuoja 5 tūkst. eurų daugiau už jums tinkantį dyzelinį automobilį. Tai iliustracinis skirtumas – konkrečios kainos priklausys nuo modelio, komplektacijos, amžiaus ir pardavėjo pasiūlymo. Kraunant namuose pagal mūsų pavyzdį, šį skirtumą vien sutaupytos energijos išlaidos padengtų nuvažiavus apie 66 tūkst. kilometrų. Jei metinė rida siektų 15 tūkst. kilometrų, prireiktų maždaug 4,4 metų. Visą laiką kraunant po 0,47 euro už kWh, tam pačiam pirkimo kainos skirtumui padengti reikėtų jau apie 160 tūkst. kilometrų, arba 10,6 metų, kasmet nuvažiuojant po 15 tūkst. kilometrų. Šie rezultatai galioja tik išliekant toms pačioms kainoms ir sąnaudoms. Daugumos žmonių situacija bus tarp šių dviejų pavyzdžių: dalis įkrovimų namuose, dalis – kelionėse. Todėl skaičiuoti verta pagal numatomą įkrovimų pasiskirstymą, o ne vien pigiausią prieinamą tarifą. [caption id="attachment_239483" align="alignnone" width="1200"] Dyzelinas automobiliui[/caption] Mažesnė kelionės kaina dar neparodo visų automobilio išlaidų Prieš perkant lieka įvertinti draudimą, priežiūrą, remontą, finansavimo palūkanas, galimą namų įkrovimo įrangos įrengimą ir automobilio nuvertėjimą. Pardavus automobilį po kelerių metų, jo likutinė vertė taip pat turės įtakos tam, kiek iš tikrųjų kainavo juo važinėti. Ypač svarbu atskirti du sprendimus: rinktis tarp dviejų panašios klasės automobilių ar keisti jau turimą, tvarkingą dyzelinį automobilį gerokai brangesniu elektromobiliu. Antruoju atveju keli sutaupyti eurai šimtui kilometrų savaime dar nepateisina didelės papildomos išlaidos. Prieš pirkdami pasižymėkite tris skaičius: metinę ridą, realią įkrovimo kainą ir automobilių pirkimo kainų skirtumą. Pagal juos bus daug lengviau suprasti, ar pigesnė elektra jūsų šeimai reikš apčiuopiamą sutaupymą, ar didesnę investiciją, kurią susigrąžinti užtruks ilgiau, nei planuojate automobilį turėti.

Ar pigiau vairuoti elektrinį, ar dyzelinį automobilį? Atsakymas nėra akivaizdus

Komentarai 5

Prisijunkite prie diskusijos atšaukti