Buvęs BMW dizaino vadovas pasakė tai, ko automobilių gamintojai nenori girdėti: problema daug rimtesnė, nei atrodo

Prisiminkite laikus, kai pakakdavo iš tolo pamatyti automobilio siluetą ir jau žinodavote, kas atvažiuoja. BMW turėjo savo charakterį, „Mercedes-Benz“ spinduliavo solidumą, „Audi“ išsiskyrė santūriomis linijomis, o prancūziški automobiliai kartais atrodydavo taip, lyg jų kūrėjai specialiai norėtų papiktinti konservatyvesnius vairuotojus. Šiandien užtenka pasivaikščioti po didesnę automobilių stovėjimo aikštelę, kad pastebėtumėte visai kitokią tendenciją – skirtingų gamintojų automobiliai vis dažniau primena vienas kitą.

Panašūs siauri priekiniai žibintai, didžiulės radiatoriaus grotelės, beveik vienodos kėbulo proporcijos, salonuose – planšetinius kompiuterius primenantys ekranai. Kartais atrodo, kad gamintojai tiesiog žvilgčioja vieni į kitus ir stengiasi pernelyg neišsiskirti. Apie šią problemą prabilo žmogus, kuris pats kadaise nebijojo sukelti tikros audros automobilių pasaulyje – buvęs BMW dizaino vadovas Chrisas Bangle’as.

Jo teigimu, automobilių pramonėje vis labiau įsigali atsargumas. Gamintojai bijo rizikuoti, o jų vadovams dažnai svarbiau greiti finansiniai rezultatai nei išskirtiniai automobiliai, kuriuos žmonės prisimintų ir po dvidešimties metų. Tačiau įdomiausia tai, kad Bangle’as įžvelgia ir netikėtą pokytį – automobilių dizaino kryptį ateityje vis labiau gali diktuoti Kinijos gamintojai.

Kadaise jo sukurti BMW piktino vairuotojus, o šiandien tapo automobilių istorijos dalimi

Chrisas Bangle’as nėra eilinis automobilių dizaineris, kuris tiesiog komentuoja kitų darbą. 1992 metais jis prisijungė prie BMW ir tapo pirmuoju amerikiečiu, vadovavusiu šios Vokietijos bendrovės automobilių dizainui. Jo vadovavimo laikotarpiu gimė vieni labiausiai aptarinėtų BMW modelių, kurių išvaizda sukėlė tikrą gerbėjų pasipiktinimą.

Ypač daug kritikos sulaukė ketvirtosios kartos BMW 7 serija, pasirodžiusi 2001 metais. Automobilio galinė dalis, neįprastos proporcijos ir drąsios kėbulo linijos daugeliui atrodė pernelyg radikalios. BMW gerbėjai ginčijosi, ar tai apskritai dar tas pats automobilis, kurį jie taip mėgo. Kai kurie naują dizainą laikė kone išdavyste.

Tačiau metai bėgo, ir požiūris pradėjo keistis. Šiandien dalis anksčiau kritikuotų to laikotarpio BMW modelių jau turi savo gerbėjų ratą. Tai nereiškia, kad visi Bangle’o sprendimai buvo sėkmingi, tačiau jie neabejotinai turėjo charakterį. Tokius automobilius buvo sunku supainioti su konkurentais.

Bangle’o vadovavimo laikotarpiu formavosi ir tokių modelių kaip BMW 1, 6, 7 serijų, X5 bei X6 dizaino kryptys. 2009 metais jis paliko kompaniją ir pradėjo dirbti prie savarankiškų projektų. Tačiau jo požiūris į automobilių išvaizdą liko toks pat – dizainas turi kelti emociją, o ne tiesiog saugiai atitikti rinkos lūkesčius.

Kodėl nauji automobiliai taip supanašėjo? Dizaineris kaltina ne technologijas

Bangle’o nuomone, viena didžiausių šiuolaikinės automobilių pramonės problemų yra ne talentingų kūrėjų trūkumas, o įmonių vadovybės nenoras rizikuoti. Automobilių gamintojai investuoja milijardus į naujų modelių kūrimą, todėl kiekviena klaida gali labai brangiai kainuoti. Dėl šios priežasties dažnai pasirenkamas paprastesnis kelias – pažvelgti, kas jau pasiteisino konkurentams, ir sukurti ką nors panašaus.

Jeigu rinkoje gerai perkami kupė stiliaus visureigiai, netrukus tokius pradeda gaminti kone visi. Jeigu vienas gamintojas sulaukia dėmesio pristatęs didžiulį ekraną per visą prietaisų skydelį, panašūs sprendimai atsiranda ir kituose automobiliuose. Jei išpopuliarėja siauri LED žibintai ar per visą automobilio galą einanti šviesos juosta, po kelerių metų tai tampa beveik standartu.

Žinoma, tam tikrą panašumą lemia ir praktinės priežastys. Gamintojai turi laikytis saugumo reikalavimų, gerinti aerodinamiką, mažinti gamybos sąnaudas ir naudoti bendras technines platformas. Tačiau, Bangle’o vertinimu, tai neturėtų tapti pasiteisinimu atsisakyti kūrybiškumo.

Didžiausia problema, anot jo, atsiranda tada, kai automobilių kompanijoms vadovaujantys žmonės pradeda galvoti tik apie artimiausių metų pardavimus. Jie nenori priimti sprendimų, kurie galėtų pasirodyti nesėkmingi jų vadovavimo laikotarpiu, todėl vietoj drąsių idėjų renkasi jau išbandytus sprendimus.

Dėl to automobiliai tampa tvarkingesni, modernesni, technologiškai pažangesni, bet kartu praranda dalį individualumo. Bangle’o požiūriu, stiprus prekės ženklas turi ne tik parduoti transporto priemonę, bet ir turėti aiškų charakterį, kurį vairuotojas atpažintų net nematydamas emblemos.

Netikėtas posūkis: kinai jau nebėra vien tie, kurie kopijuoja europiečius

Bene įdomiausia Bangle’o įžvalga susijusi su Kinijos automobilių pramone. Dar prieš keliolika metų kiniški automobiliai Europoje dažnai buvo vertinami kaip pigesnės žinomų Vakarų modelių kopijos. Neretai jų dizainas primindavo BMW, „Mercedes-Benz“, „Porsche“ ar kitus garsius gamintojus.

Tačiau šiandien situacija keičiasi. Kinijos bendrovės sparčiai investuoja į automobilių dizainą, samdo patyrusius specialistus iš Europos ir kuria modelius, kurie patys sulaukia tarptautinio dėmesio.

Bangle’as pastebi, kad anksčiau pasaulio dizaineriai dažniausiai dairydavosi į Vokietijos prabangius prekės ženklus, bandydami suprasti, kokia kryptimi judės automobilių mada. Dabar vis dažniau verta stebėti ir tai, kas vyksta Kinijoje.

Tai nereiškia, kad visi kiniški automobiliai staiga tapo išskirtiniai. Pasak dizainerio, ir šios šalies gamintojai susiduria su tomis pačiomis problemomis – noru kopijuoti sėkmingus konkurentų sprendimus, vadovybės atsargumu ir spaudimu kuo greičiau pateikti naujus modelius rinkai.

Vis dėlto Kinijos gamintojai jau turi pakankamai technologinių galimybių ir ambicijų, kad galėtų ne tik sekti kitų nustatytas tendencijas, bet ir patys jas formuoti. Ar jiems tai pavyks, priklausys nuo to, kiek laisvės bus suteikta dizaineriams ir ar kompanijos išdrįs pasiūlyti pirkėjams ką nors iš tiesų naujo.

Įdomu tai, kad Bangle’as vertina ne vien gražius ar prabangius automobilius. Jis išskiria ir neįprastais sprendimais pasižyminčius modelius, tokius kaip „Nissan Juke“, pirmosios kartos BMW X6 ar mažytis miesto elektromobilis „Citroën Ami“. Pastarųjų dviejų modelių dizaino istorijoje svarbų vaidmenį atliko Pierre’as Leclercqas.

Šie automobiliai labai skirtingi, tačiau juos vienija vienas dalykas – jų kūrėjai nesistengė visiems įtikti. Vieniems jų išvaizda patinka, kitiems atrodo keista, bet abejingų lieka gerokai mažiau.

Ar vairuotojams iš tiesų reikia išskirtinių automobilių, ar svarbiausia patikimumas?

Čia kyla klausimas, kuris aktualus ir Lietuvos vairuotojams. Ar tikrai norime drąsaus dizaino, jeigu perkant automobilį dažniausiai pirmiausia domimės jo patikimumu, kuro sąnaudomis, remonto kainomis ir likutine verte?

Lietuvoje daugelis žmonių automobilį perka ne vien dėl išvaizdos. Vieniems svarbiausia, kad jis negestų ir nereikalautų didelių investicijų. Kiti ieško komforto, geros garso izoliacijos, ekonomiško variklio ar erdvaus salono. Todėl pernelyg radikalus dizainas kartais gali ne pritraukti, o atbaidyti pirkėjus.

Vis dėlto išskirtinumas ir praktiškumas vienas kitam neprieštarauja. Automobilis gali būti patikimas, patogus ir kartu turėti savitą išvaizdą. Būtent tokių modelių automobilių istorijoje netrūko – daugelis jų ir šiandien atpažįstami iš pirmo žvilgsnio.

Bangle’o kritika primena, kad automobilių pramonėje vyksta savotiškas paradoksas. Gamintojai nuolat kalba apie inovacijas, dirbtinį intelektą, elektrifikaciją ir naujausias technologijas, tačiau žvelgiant į automobilių išorę kartais atrodo, kad drąsos liko mažiau nei prieš dvidešimt metų.

Galbūt būtent todėl gatvėje pamačius gerai išlaikytą senesnį BMW, „Mercedes-Benz“ ar net neįprastą prancūzišką automobilį kartais norisi atsisukti. Ne todėl, kad jis būtų techniškai geresnis už naują, o todėl, kad turi savitą veidą.

Ir čia slypi pagrindinė buvusio BMW dizaino vadovo mintis – automobilių gamintojai neturėtų taip bijoti suklysti, kad galiausiai visi pradėtų kurti beveik vienodus automobilius. Juk modeliai, kurie kadaise sukėlė daugiausia ginčų, neretai vėliau tampa tais, kuriuos prisimename ilgiausiai.