Nuo šios dienos vasarinės padangos gali kainuoti brangiai: vairuotojams verta pasižiūrėti ne tik į kalendorių

Rudens pabaigoje dalis vairuotojų vis dar laukia „tikros žiemos“. Esą kol nėra sniego, nėra ir reikalo skubėti į servisą. Tačiau Kelių eismo taisyklės Lietuvoje žiūri ne į pirmą pūgą, o į konkrečią datą. Jei ji atėjo, vasarinės padangos tampa problema net tada, kai asfaltas sausas, o termometras dar rodo kelis laipsnius šilumos. Lietuvoje žieminės padangos lengviesiems automobiliams privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Nuo balandžio 1 d. vasarinės padangos vėl leidžiamos, o dygliuotų padangų sezonas turi atskirą terminą: jas draudžiama naudoti nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Kada žieminės padangos privalomos? Pagrindinė data vairuotojams yra lapkričio 10-oji. Nuo šios dienos važiuoti vasarinėmis padangomis lengvuoju automobiliu nebegalima. Šis reikalavimas galioja iki kovo 31 d. imtinai, todėl balandžio 1-oji yra pirmoji diena, kai galima grįžti prie vasarinių padangų, jei oro sąlygos tam tinkamos. Svarbu nepainioti žieminių ir dygliuotų padangų terminų. Žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d., tačiau dygliuotas galima užsidėti anksčiau – nuo lapkričio 1 d. Važiuoti su dygliuotomis galima iki balandžio 9 d. imtinai, nes nuo balandžio 10 d. jų naudojimas draudžiamas. Policija taip pat yra priminusi, kad už netinkamą padangų naudojimą gresia 50–100 eurų bauda Lietuvos policija. Motociklams, mopedams, triračiams ir keturračiams galioja kiek kitokia tvarka. Susisiekimo ministerija nurodo, kad su vasarinėmis padangomis jų negalima eksploatuoti gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jei bent dalis kelio yra apsnigta ar apledėjusi. Kokia bauda už vasarines padangas žiemą? Už važiavimą su padangomis, kurios neatitinka nustatytų reikalavimų, vairuotojui gali būti skiriama 50–100 eurų bauda. Ši suma taikoma ne tik tada, kai po lapkričio 10 d. automobilis vis dar su vasarinėmis padangomis, bet ir tada, kai žieminių padangų protektorius per mažas. Vis dėlto piniginė bauda nėra vienintelė problema. Jei automobilio padangos neatitinka reikalavimų, gali būti panaikintas ir techninės apžiūros galiojimas. Tada vien padangų pakeisti nebeužteks – teks iš naujo tvarkyti transporto priemonės techninės būklės klausimus. Dar viena nemaloni situacija gali laukti po eismo įvykio. Jei avarija įvyko žiemą, o automobilis buvo su vasarinėmis ar aiškiai netinkamomis padangomis, tai gali tapti papildomu klausimu tiek policijai, tiek draudikams. Kitaip tariant, taupymas „dar kelias dienas pavažinėsiu“ gali baigtis kur kas brangiau nei pats padangų keitimas. Vien užrašo „žieminės“ neužtenka Žieminės padangos turi būti ne tik tinkamo sezono, bet ir pakankamai geros būklės. Lengviesiems automobiliams žiemą būtinas ne mažesnis kaip 3 mm protektoriaus gylis. Tai yra minimalus reikalavimas, bet realiame gyvenime vairuotojai turėtų suprasti, kad 3 mm jau yra riba, o ne komfortiškas saugumo rezervas. Ant šlapio sniego, pažliugusio kelio ar ledo plonesnis protektorius daug greičiau praranda sukibimą. Automobilis ilgiau stoja, lengviau slysta posūkyje, prasčiau išvažiuoja iš provėžų. Ypač tai jaučiasi užmiesčio keliuose, ankstyvą rytą ir vakare, kai temperatūra svyruoja apie nulį. Universalios padangos taip pat gali būti naudojamos žiemą, jei jos atitinka žiemai skirtų padangų žymėjimą. Dažniausiai vairuotojai ieško M+S ženklo arba snaigės simbolio kalno fone. Vis dėlto universalios padangos yra kompromisas. Mieste ir švelnią žiemą jos gali būti patogus sprendimas, bet dažnai važinėjant užmiestyje, prastesniais keliais ar ankstyvais rytais, geros žieminės padangos išlieka saugesnis pasirinkimas. Kodėl neverta laukti pirmo sniego? Didžiausia vairuotojų klaida – padangas keisti tik tada, kai sniegas jau ant kelio. Tą pačią dieną prie servisų nusidriekia eilės, laisvų laikų beveik nelieka, o dalis žmonių kelias dienas važinėja rizikuodami. Blogiausia, kad pirmasis slidumas dažnai ateina ne su dideliu sniegu, o su plonu ledo sluoksniu ryte, rūku, lietumi ir temperatūra apie nulį. Vasarinės padangos šaltyje kietėja. Net jei kelias atrodo sausas, sukibimas jau būna prastesnis. Todėl praktiškai žiūrint padangas verta pasikeisti ne paskutinę dieną, o tada, kai rytinė temperatūra jau kelias dienas laikosi apie +7 °C ar žemiau. Taip išvengiama eilių ir nereikia nervintis, jei orai staiga pasikeičia per vieną naktį. Prieš montuojant verta patikrinti ne tik protektoriaus gylį, bet ir padangų amžių, įtrūkimus, netolygų dėvėjimąsi. Jei viena padangos pusė nudilusi labiau, gali būti problemų su ratų suvedimu ar slėgiu. Tokios padangos dar gali atrodyti „pakankamos“, bet kelyje jos elgsis nenuspėjamai. Trumpai: nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. lengvasis automobilis turi būti su žiemai tinkamomis padangomis, už vasarines ar reikalavimų neatitinkančias padangas gresia 50–100 eurų bauda, o dygliuotas būtina nuimti iki balandžio 10 d. Šiuo atveju kalendorius svarbus, bet dar svarbesnė reali kelio būklė. Padangos yra vienintelis automobilio kontaktas su keliu, todėl čia taupymas labai greitai gali atsisukti prieš patį vairuotoją.

Nuo šios dienos vasarinės padangos gali kainuoti brangiai: vairuotojams verta pasižiūrėti ne tik į kalendorių

Komentarai 1

Prisijunkite prie diskusijos atšaukti