Spalį ir lapkritį susidūrimų su briedžiais ir stirnomis daugėja: kuriuo paros metu būti atidžiausiam

Rudenį didžiausio budrumo prie vairo reikia ne vidurdienį, o temstant, naktį ir anksti rytą. Būtent tuo metu briedžiai bei stirnos dažniau juda tarp miško, laukų ir kelių, o vairuotojui juos pastebėti sunkiausia.

Spalis ir lapkritis daugeliui prasideda taip pat: po darbo jau tamsu, kelias šlapias, priešpriešinės šviesos akina, o už posūkio ar kelkraščio gali pasirodyti gyvūnas. Pavojus slypi ne vien miškinguose ruožuose – stirna gali išbėgti ir ten, kur šalia kelio driekiasi laukai ar pavieniai krūmynai.

Temsta greitai, o gyvūnas kelyje atsiranda dar greičiau

Rudenį gyvūnai aktyviai ieško maisto ir juda jiems įprastais takais, kuriuos keliai dažnai tiesiog kerta. Stirnos dažniau pasirodo grupėmis, todėl vienam gyvūnui perbėgus kelią neverta iškart spausti akseleratoriaus – iš paskos gali sekti dar keli.

Briedis pavojingesnis ne tik dėl savo dydžio. Jo tamsus kailis prieblandoje susilieja su miško pakraščiu, o aukštos kojos ir kūnas vairuotojo akims ne visada išryškėja automobilio žibintuose taip greitai, kaip norėtųsi. Kelios sekundės, per kurias žmogus dar bando suprasti, kas juda kelkraštyje, važiuojant didesniu greičiu gali būti lemtingos.

Sudėtingiausias laikas paprastai yra vakaras nuo sutemų iki vėlyvos nakties ir rytas prieš aušrą bei jai brėkštant. Tačiau ženklas apie laukinius gyvūnus nėra tik naktinio kelio ženklas: drėgną, apniukusią dieną matomumas taip pat gali būti prastas.

Didžiausia klaida – pasikliauti vien kelio ženklais

Įspėjamieji ženklai rodo vietas, kuriose gyvūnų tikimybė didesnė, tačiau jie nenubrėžia nematomos ribos. Briedis ar stirna nesustoja todėl, kad už kelių kilometrų baigėsi pažymėtas ruožas. Ypač dėmesį verta suaktyvinti ten, kur miškas priartėja prie kelio, prasideda laukų pakraščiai, yra griovių, krūmų ar mažiau apšviestų įvažiavimų.

Vairuotoją dažnai suklaidina tuščias kelias. Keliolika kilometrų nieko nepamačius norisi važiuoti drąsiau, bet gyvūnas gali iššokti būtent paskutinėje tamsioje atkarpoje prieš gyvenvietę. Tai ne tas atvejis, kai pakanka trumpam pažvelgti į kelkraštį – žvilgsnį reikia nuolat laikyti plačiau nei vien savo eismo juostoje.

Spalį ir lapkritį susidūrimų su briedžiais ir stirnomis daugėja: kuriuo paros metu būti atidžiausiamNuotrauka: Pexels / Rahib Yaqubov

Ką daryti, kai priekyje sužiba akys

Pamačius gyvūną svarbiausia išlikti savo juostoje ir stabdyti kiek įmanoma tiesiai. Staigus bandymas apvažiuoti dažnai baigiasi išvažiavimu į priešpriešinį eismą, griovį ar susidūrimu su kitu automobiliu – pasekmės gali būti sunkesnės nei pats kontaktas su gyvūnu.

• Rudenį tamsiu paros metu sumažinkite greitį dar prieš miškingą ar laukų ruožą, o ne tik pastebėję gyvūną.
• Jei kelkraščiuose matyti atšvaitis ar gyvūno siluetas, atleiskite akseleratorių ir būkite pasirengę stabdyti.
• Pamačius vieną stirną, kelias sekundes stebėkite kelią – dažnai ji būna ne viena.
• Nenaudokite tolimųjų šviesų taip, kad akintumėte kitus vairuotojus, bet saugiose tuščiose atkarpose jos padeda anksčiau pamatyti kelkraštį.
• Jei susidūrimo išvengti nepavyko, sustokite saugioje vietoje, įjunkite avarinį signalą ir pasirūpinkite, kad į vietą nebėgtų kiti žmonės ar gyvūnai.

Skubantys vairuotojai ir nepasirenkantis gyvūnas

Vairuotojo susierzinimas suprantamas: po ilgos darbo dienos norisi kuo greičiau grįžti namo, o lėtesnis važiavimas tuščiame kelyje atrodo kaip bereikalinga atsarga. Tačiau laukinis gyvūnas negali įvertinti automobilio greičio, stabdymo kelio ar to, kad vairuotojas tą vakarą pavargęs.

Rudenį saugiausias sprendimas paprastas – tamsiose atkarpose palikti sau daugiau laiko reakcijai. Keliomis minutėmis vėlesnis grįžimas namo yra mažesnė kaina nei susidūrimas, kurio neįmanoma atsukti atgal.