„Toyota“ siūlo japonams nebekurti tūkstančių skirtingų detalių: taip ketinama atsilaikyti prieš Kiniją

„Toyota“, „Honda“, „Nissan“, „Mazda“, „Subaru“, „Suzuki“ ir „Mitsubishi“ automobiliai iš išorės turėtų likti visiškai skirtingi. Tačiau po jų kėbulais galėtų atsirasti gerokai daugiau vienodų laidų, jungčių, tvirtinimo elementų ir kitų vairuotojo nematomų detalių. Japonijos automobilių gamintojai svarsto, ar nevertėtų nustoti konkuruoti ten, kur pirkėjas skirtumo vis tiek nepastebi.

Šią idėją aktyviai stumia „Toyota“ vicepirmininkas ir Japonijos automobilių gamintojų asociacijos JAMA vadovas Koji Sato. Jo siūlymas nėra sujungti Japonijos bendroves į vieną milžinišką koncerną ar pradėti gaminti vienodus automobilius su skirtingais ženklais. Kalbama apie bendrus standartus paprastoms, tačiau daugybę kartų kuriamoms detalėms.

Tokio sprendimo priežastis gana aiški. Kol Japonijos gamintojai kuria atskiras nematomų komponentų versijas, Kinijos bendrovės naujus elektromobilius ir jų programinę įrangą rinkai pateikia gerokai greičiau. Japonai tikisi sutaupyti ne tik pinigų, bet ir inžinierių laiko, kurį galėtų skirti baterijoms, elektrinėms pavaroms, vairavimo pagalbos sistemoms ir programinei įrangai.

Tačiau pirkėjams svarbiausias klausimas kitas: ar bendros detalės reikš pigesnius automobilius, lengvesnį remontą ir geresnį jų patikimumą, ar sutaupytos lėšos liks tik pačių gamintojų sąskaitose?

Septynios bendrovės naudoja dešimtis tūkstančių skirtingų sprendimų

Šiuolaikiniame automobilyje gali būti keli kilometrai elektros laidų, daugybė jungčių, vamzdelių, laikiklių, varžtų ir plastikinių tvirtinimo detalių. Dalis jų atlieka praktiškai tokį patį darbą skirtingų gamintojų modeliuose, tačiau vis tiek kuriamos pagal atskirus matmenis ir techninius reikalavimus.

Vien laidų pynėms Japonijos gamintojai esą naudoja apie 70 tūkst. skirtingų specifikacijų. Tai nereiškia, kad kiekviename automobilyje yra dešimtys tūkstančių skirtingų laidų. Skaičius apima įvairiems modeliams, gamykloms, įrangos versijoms ir bendrovėms sukurtus sprendimus. Vis dėlto jis gerai parodo problemos mastą: daugybė inžinierių, tiekėjų ir gamybos linijų dirba su detalėmis, kurių skirtumų galutinis pirkėjas niekada nepamatys.

Koji Sato siūlo sukurti savotišką „Japonijos standartą“. Bendri reikalavimai galėtų būti taikomi laidų pynėms, elektros jungtims, skysčių žarnoms, plieno rūšims, plastikams, tvirtinimo elementams ir kitiems techniniams komponentams. Gamintojams nebereikėtų kiekvieną kartą iš naujo projektuoti beveik tokios pačios detalės, o tiekėjai galėtų gaminti didesnius vienodų komponentų kiekius.

JAMA kartu su Japonijos automobilių dalių gamintojų asociacija jau vykdo „Smart Standard Activity“ programą. Oficialiai nurodoma, kad jos tikslas – visoje tiekimo grandinėje mažinti perteklinį darbą, nereikalingą įvairovę ir gamybos netolygumus. Kitaip tariant, kalbama ne vien apie idėją, išsakytą interviu: standartizavimo kryptis Japonijoje pradėta dar 2025 metais.

Toyota logotipasNuotrauka: Tobias Arhelger / Shutterstock.com

Vairuotojas skirtumo neturėtų pastebėti

Bendri komponentai nereiškia, kad būsimas „Toyota“ modelis vairuosis kaip „Nissan“, o „Mazda“ praras savo dizainą. Gamintojai ir toliau atskirai kurtų kėbulus, salonus, pakabos nustatymus, variklius, elektrines pavaras, multimedijos sistemas ir kitas automobilio charakterį formuojančias dalis.

Būtų vienodinama tai, dėl ko pirkėjas paprastai nesirenka automobilio. Vargu ar žmogus salone klausia, kokio standarto jungtis naudojama po prietaisų skydeliu, iš kokios tiksliai plieno rūšies pagamintas nematomas laikiklis arba kuo vieno gamintojo aušinimo sistemos žarnos tvirtinimas skiriasi nuo kito.

Automobilių pramonėje tai nėra naujas reiškinys. Vienos grupės automobiliai jau seniai dalijasi platformomis, varikliais, pavarų dėžėmis ir elektroniniais moduliais. Kartais ta pati detalė naudojama keliuose skirtingų markių modeliuose, nors jų kėbulai, salonai ir važiavimo savybės labai skiriasi.

Japonų siūlymas žengtų dar toliau – bendrus standartus kurtų ne viena įmonių grupė, o tarpusavyje konkuruojantys gamintojai. JAMA pripažįsta, kad Japonijos automobilių pramonė susiduria su iššūkiais, kurių nė viena bendrovė nebegali išspręsti viena. Asociacija tarp svarbiausių tikslų įvardija visos tiekimo grandinės konkurencingumą ir teigia, kad srityse, kuriose bendradarbiavimas būtinas, sprendimus reikia priimti gerokai greičiau.

Kinijos gamintojai privertė pakeisti senas taisykles

Japonijos automobilių bendrovės ilgą laiką garsėjo patikimumu, gamybos kokybe ir itin tiksliai veikiančiomis tiekimo grandinėmis. Tačiau elektromobilių eroje šių pranašumų nebepakanka. Kinijos gamintojai išmoko ne tik pasiūlyti mažesnę kainą, bet ir labai greitai atnaujinti automobilių elektroniką, baterijas bei programinę įrangą.

Naujo elektromobilio konkurencingumą vis dažniau lemia ne vien kėbulo surinkimo kokybė. Svarbu, kaip greitai jis įkraunamas, kiek efektyviai naudoja bateriją, kaip veikia telefono programėlė, vairavimo pagalbos sistemos ir automobilio programinės įrangos atnaujinimai. Šioms technologijoms sukurti reikia didžiulių investicijų.

Jeigu septynios Japonijos bendrovės atskirai leidžia pinigus beveik vienodiems laikikliams, jungtims ar laidų pynėms projektuoti, joms lieka mažiau žmonių ir lėšų tam, ką pirkėjas iš tiesų vertina. Standartizavimo šalininkai būtent tai ir nori pakeisti: nustoti eikvoti inžinierių laiką nematomiems skirtumams ir perkelti pajėgas į technologijas, kurios gali nulemti automobilio sėkmę.

„Toyota“ 2026 metais net pakeitė Koji Sato vaidmenį bendrovėje. Jis tapo vicepirmininku ir naujai paskirtu vyriausiuoju pramonės vadovu, kad daugiau dėmesio galėtų skirti ne vien „Toyota“, bet ir visos Japonijos automobilių pramonės bendradarbiavimui. Pati bendrovė aiškino, kad tarptautiniam konkurencingumui stiprinti reikia greičiau pereiti nuo kalbų prie konkrečių bendrų projektų.

„Nissan“ vadovas Ivanas Espinosa taip pat yra išreiškęs palankumą platesniam Japonijos gamintojų bendradarbiavimui. Atskirai „Honda“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ jau tęsia partnerystę elektrifikacijos bei išmaniųjų automobilių srityse, nors ankstesni planai svarstyti „Honda“ ir „Nissan“ verslo sujungimą buvo nutraukti.

Honda Fit

Automobiliai gali atpigti, tačiau garantijos nėra

Teoriškai vienodos detalės turėtų sumažinti jų savikainą. Tiekėjas, užuot gaminęs keliolika labai panašių komponentų mažesnėmis partijomis, galėtų didesniu kiekiu gaminti vieną standartizuotą versiją. Sumažėtų projektavimo, bandymų, sandėliavimo ir logistikos išlaidos.

Bendros jungtys ar tvirtinimo elementai ilgainiui galėtų palengvinti ir remontą. Servisams būtų paprasčiau gauti dažniau naudojamų dalių, o gamintojams nereikėtų tiek ilgai saugoti didžiulių skirtingų komponentų atsargų. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuri „Toyota“ detalė tiks „Honda“ ar „Nissan“ automobiliui. Bendras standartas gali apibrėžti techninius reikalavimus, tačiau konkreti dalis vis tiek gali skirtis forma ar paskirtimi.

Nėra garantijos ir dėl mažesnių automobilių kainų. Gamintojai sutaupytas lėšas gali panaudoti naujų technologijų kūrimui, pelningumui atkurti ar augančioms žaliavų bei darbo sąnaudoms padengti. Todėl pirkėjas greičiausiai nepamatys staiga keliais tūkstančiais eurų atpigusių japoniškų automobilių.

Didesnė nauda gali pasirodyti kitu būdu: nauji modeliai būtų kuriami greičiau, juose atsirastų modernesnė elektronika, o gamintojai turėtų daugiau galimybių konkuruoti kainomis su Kinijos bendrovėmis. Vis dėlto Japonijos įmonėms teks susitarti, kurių techninių sprendimų jos pasirengusios atsisakyti. Kiekvienas gamintojas dešimtmečius kūrė savo reikalavimus ir tiekėjų sistemą, todėl bendras standartas popieriuje atrodo gerokai paprastesnis nei gamykloje.

Kol kas tai yra kryptis ir vykstančios derybos, o ne galutinis visų septynių gamintojų susitarimas. Tačiau pats pasiūlymas parodo, kaip smarkiai pasikeitė automobilių rinka. Bendrovės, kurios ilgus metus tarpusavyje kovojo dėl kiekvienos detalės, dabar supranta, kad didžiausias jų konkurentas gali būti ne kitas Japonijos prekės ženklas. Kartais norint išsaugoti skirtumus tenka pirmiausia susitarti dėl to, kas gali būti vienoda.