Europos Komisijos pirmininkė ir Prancūzijos prezidentas, pasitelkdami naują programą „Rinkis Europą mokslui“, siekia pritraukti amerikiečių mokslininkus, rašo „Politico“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo kampaniją prieš Amerikos aukštąjį mokslą, pristatydama pusės milijardo eurų vertės planą užsienio mokslininkams pritraukti.2
„Šiuolaikiniame pasaulyje kvestionuojamas mokslo vaidmuo. Abejojama investicijomis į fundamentaliuosius, laisvus ir atvirus tyrimus. Kokia milžiniška klaida“, – sakė U. von der Leyen. „Mokslas neturi paso, lyties, etninės priklausomybės ar politinės partijos.“
Dalyvaudama kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu garsiajame Paryžiaus Sorbonos universitete, U. von der Leyen paskelbė, kad iniciatyva „Rinkis Europą mokslui“ nuo 2025 iki 2027 metų skirs 500 milijonų eurų, siekiant pritraukti užsienio mokslininkus ir „paremti geriausius ir gabiausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio“.
E. Macronas pridūrė, kad Prancūzija skirs dar 100 milijonų eurų iš programos „Prancūzija 2030“, kad pritrauktų mokslininkus ir paverstų Europą „saugiu prieglobsčiu“ mokslui.
„Be laisvo ir atviro mokslo negali egzistuoti ilgalaikė demokratija“, – sakė jis.
Daugelis renginio pranešėjų kritikavo D. Trumpo pastangas mažinti federalinį mokslinių tyrimų finansavimą ir grasinimus atimti milijardų dolerių finansavimą iš tokių universitetų kaip Harvardas, reaguojant į konservatorių kritiką aukštajam mokslui ir kaltinimus antisemitizmu universitetų miesteliuose. Tiek Prancūzijos aukštojo mokslo ministras Philippe’as Baptiste’as, tiek Stanfordo universiteto mokslo istorijos profesorius Robertas Proctoras tai, kas vyksta JAV, pavadino „Apšvietos priešingybe“.
Nors U. von der Leyen tiesiogiai neminėjo nei amerikiečių mokslininkų, nei D. Trumpo, jos tikslai buvo aiškūs. Ji netgi savo kalbą struktūravo remdamasi Marie Curie – iškilios Nobelio premijos laureatės, pabėgusios iš carinės Rusijos okupuotos Lenkijos į Prancūziją – istorija.
E. Macronas buvo dar tiesmukesnis.
„Neturėtume nuvertinti to, kas šiandien pastatyta ant kortos. Prieš keletą metų niekas negalėjo įsivaizduoti, kad viena didžiausių pasaulio demokratijų naikins mokslinių tyrimų programas vien dėl to, kad jose yra žodis „įvairovė“, – sakė jis. „Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad viena didžiausių pasaulio demokratijų vienu ypu galėtų uždrausti mokslininkui gauti vizą.“
U. von der Leyen taip pat paskelbė, kad pristatys „Europos inovacijų aktą“ ir „Startuolių bei augimo strategiją“, siekiant sumažinti biurokratiją ir pagerinti prieigą prie rizikos kapitalo, padedant paversti mokslines inovacijas verslu. Ji pažadėjo teisiškai įtvirtinti mokslinių tyrimų laisvę žemyne, siūlydama „Europos mokslinių tyrimų erdvės aktą“.
Ji pridūrė norinti, kad ES šalys iki 2030 metų moksliniams tyrimams skirtų 3 % savo bendrojo vidaus produkto, nors Briuselis jau dešimtmečius nesėkmingai bando priversti valstybes nares pasiekti šį tikslą.
E. Macronas praėjusį mėnesį paskelbė panašią programą „Rinkis Prancūziją mokslui“, tačiau iniciatyva sulaukė kritikos iš Prancūzijos mokslininkų, kurie kovoja dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, kad galėtų konkuruoti su kolegomis amerikiečiais. Prancūzijos prezidentas teigė, kad jie gavo „kelis šimtus“ paraiškų šiai programai.
E. Macronas jau per pirmąją D. Trumpo kadenciją panašiai bandė pritraukti mokslininkus po to, kai JAV prezidentas pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo, tačiau neaišku, kiek sėkminga buvo programa „Padarykime mūsų planetą vėl didžią“ (Make Our Planet Great Again). E. Macronas pirmadienį sakė, kad ši programa leido Prancūzijai „priimti geriausius mokslininkus“, kurių darbas klimato mokslo srityje buvo pavojuje.
Šaltinis: la.lv
Parašyti komentarą