2026-iesiems metams įsibėgėjant, pasaulio informacinę erdvę gaubia ne tik reali geopolitinė įtampa, bet ir neracionali, iš praeities atkeliavusi baimė. Socialinius tinklus ir naujienų portalus tiesiog užplūdo nauja, bauginanti žinutė – pasirodė dar viena akla bulgarų aiškiaregės Babos Vangos „pranašysčių“ banga, šįkart kalbanti apie neva neišvengiamą, viską sunaikinsiančią branduolinę apokalipsę. Tai natūraliai kelia paniką milijonams vartotojų. Tačiau ar garsi mistikė iš tiesų numatė tokią dramatišką pasaulio pabaigą būtent šiais metais, ar tai tėra dar vienas internetinio triukšmo produktas?
Atsakymas į šį klausimą reikalauja atidžiai atskirti faktus nuo pramanų ir suprasti, kaip veikia šiuolaikinė baimės industrija.
„Balkanų Nostradamas“ ir mitų kūrimo mašina
Baba Vanga, kurios tikrasis vardas Vangelija Pandeva Gušterova, per savo gyvenimą pelnė didžiulį, bene pasaulinį pripažinimą kaip išskirtinė bulgarų mistikė. Jos vardas apipintas legendomis, nes daugelis žmonių nuoširdžiai tikėjo (ir tebetiki) jos antgamtišku gebėjimu numatyti pasaulinius įvykius prieš dešimtmečius ar net šimtmečius. Teigiama, kad ši moteris numatė pačius svarbiausius žmonijos istorijos lūžius: dramatiškus politinius neramumus, pražūtingas stichines nelaimes, netikėtus technologinius proveržius bei imperijų žlugimus.
Vangos vardas tradiciškai iškyla ir tampa itin populiarus būtent pasaulinių konfliktų, krizių ar pandemijų laikotarpiais. Žmonės, jausdami neužtikrintumą dėl rytojaus, ieško paguodos arba atsakymų mistikoje, visiškai ignoruodami faktą, kad trūksta bet kokių mokslinių įrodymų apie jos pranašiškas galias. 2026-ieji, kurie jau dabar tapo intensyvių diskusijų apie tarptautinius konfliktus metais, vėl dirbtinai iškėlė jos „pranašystes“ į viešumą, skelbia leidinys „The Sunday Guardian“.
Ar Vanga tikrai numatė branduolinį karą 2026 m.?
Trumpas ir aiškus atsakymas: ne. Nėra absoliučiai jokių patikimų įrodymų, kad Vanga numatė branduolinį konfliktą, kuris įvyktų būtent 2026 metais. Tai, ką mes matome internete, dažniausiai tėra iš piršto laužta informacija. Interneto platybėse nuolat sklando neoficialūs, anonimų sukurti „įvykių“ sąrašai, į kuriuos kasmet įtraukiami didelio masto karai, ateivių invazijos ir pasaulinės katastrofos.
Istorikai, lingvistai ir nepriklausomi tyrėjai, analizuojantys jos palikimą, atrado, kad daugeliui jai šiuo metu priskiriamų pranašysčių trūksta bet kokių pirminių dokumentinių įrodymų. Dauguma šių teiginių yra pagrįsti nepatikimais antriniais šaltiniais, „sugedusio telefono“ principu perpasakotomis istorijomis ir nėra pagrįsti nei oficialiais rašytiniais įrašais, nei autentiškais, pačios Vangos ar jos tiesioginių padėjėjų užfiksuotais tekstais. Dažniausiai pranašystės „sukuriamos“ atgaline data – kai įvyksta tragedija, interneto troliai paskelbia, kad Vanga tai numatė.
Baimės anatomija: kodėl mes tuo tikime?
Visuomenės nerimas šiuo metu auga ne dėl mistikos, o dėl visiškai realių priežasčių – objektyvios pasaulinės politinės įtampos, aktyvių karinių konfliktų ir nesibaigiančių ginčų tarp didžiųjų pasaulio valstybių. Šis fonas yra puiki dirva sėti paniką.
Spekuliacijos ir baimės natūraliai sustiprėja, kai naujienų portaluose pasirodo žinutės apie naujų ginklų bandymus, agresyvias valstybių gynybos strategijas, karines pratybas ir griežtėjančias tarptautines sankcijas. Žmonių psichika, veikiama streso, ieško paprastų paaiškinimų. Socialinė žiniasklaida (tokios platformos kaip „TikTok“, „X“ ar „Facebook“) tapo pagrindine platforma, kurioje žmonės masiškai ir neatsakingai dalijasi nepatikrintomis prognozėmis, meistriškai susiedami jas su aktualiomis dienos naujienomis ir taip sukurdami „įrodymus“, kad apokalipsė artėja.
Ar turėtume rimtai vertinti šias prognozes?
Nors pasaulis šiandien išties susiduria su rimtais iššūkiais, atsakymas yra vienareikšmis – tokių prognozių rimtai vertinti nereikėtų. Vyriausybės ir tarptautinės organizacijos (tokios kaip Jungtinės Tautos ar NATO) visame pasaulyje nuolat tęsia intensyvias diplomatines pastangas, deda visus saugiklius, skirtus užkirsti kelią didelio masto niokojantiems karams.
Pasaulinių rizikų ir branduolinio ginklo egzistavimas pasaulyje savaime nepatvirtina jokios teoremos, kad 2026 m. būtinai kils branduolinis karas. Dabartinė, itin jautri informacinė situacija reikalauja iš mūsų visų ne pasiduoti mistinei panikai, o priešingai – išlaikyti šaltą protą, kritiškai mąstyti ir maksimaliai atsakingai vartoti bei skleisti informaciją.
Šaltinis: Sundayguardianlive
Astrologija, taro kortos, numerologija ir panašios praktikos nėra mokslinės disciplinos. Jos remiasi senovės tradicijomis ir įsitikinimais, neturinčiais mokslinio pagrindo ar objektyvių įrodymų. Šios praktikos nėra pripažįstamos akademiniuose sluoksniuose, o tokia informacija dažniausiai yra pramoginio pobūdžio. Sprendimus, susijusius su sveikata ar psichologija, patartina priimti konsultuojantis su kvalifikuotais specialistais.
