Gimimo data ir charakteris: kodėl kai kuriems žmonėms sunkiau paleisti praeitį

Vieni žmonės gana lengvai užverčia seną gyvenimo puslapį: nutrūko santykiai, pasikeitė darbas, iširo planai – skauda, bet jie po truputį juda toliau. Kitiems viskas kur kas sunkiau. Jie metų metus saugo senus daiktus, vis grįžta mintimis prie buvusių santykių, analizuoja senas klaidas ir negali paleisti to, kas jau seniai baigėsi.

Numerologijoje manoma, kad tam tikros gimimo datos gali parodyti, kodėl žmogui sunkiau atsisveikinti su praeitimi. Tai nėra mokslas, todėl į tokius aiškinimus verta žiūrėti kaip į pramoginę savęs pažinimo formą. Vis dėlto kai kurie aprašymai žmonėms pasirodo labai atpažįstami.

Pagrindinė mintis paprasta: vieni labiau prisiriša prie žmonių, kiti – prie stabilumo, treti – prie savo įsitikinimų ar prarastų galimybių.

Gimę 2, 11, 20 ir 29 dienomis

Šiomis dienomis gimę žmonės dažnai labai stipriai prisiriša prie santykių. Jiems svarbus emocinis ryšys, artumas, bendri prisiminimai ir jausmas, kad jie kažkam reikalingi. Kai ryšys nutrūksta, jie gali jaustis taip, lyg prarado ne tik žmogų, bet ir dalį savęs.

Būtent todėl jiems sunku paleisti buvusius partnerius, senas draugystes ar net santykius, kurie jau seniai nebeteikia džiaugsmo. Jie gali ilgai tikėtis, kad viskas dar pasikeis, kad žmogus grįš, atsiprašys, supras ar pagaliau įvertins.

Jų pamoka – suprasti, kad meilė sau nėra savanaudiškumas. Kartais paleisti žmogų reiškia ne išduoti jausmus, o pagaliau nustoti save skaudinti.

Gimę 4, 13, 22 ir 31 dienomis

Šiems žmonėms labai svarbus stabilumas. Jie mėgsta tvarką, nuspėjamumą ir aiškias taisykles. Net jei situacija nebėra gera, jie gali laikytis jos vien todėl, kad nežinomybė atrodo dar baisesnė.

Todėl tokie žmonės gali metų metus dirbti nemėgstamą darbą, gyventi nepatogiuose santykiuose ar laikytis senos rutinos, kuri jau seniai nebetinka. Praeitis jiems atrodo saugesnė už ateitį, nes ji bent jau pažįstama.

Jų užduotis – mokytis mažų pokyčių. Ne viską griauti iš karto, bet po truputį kurti naują pagrindą. Kai atsiranda aiškus planas, baimė paleisti seną gyvenimo etapą tampa mažesnė.

Gimę 6, 15 ir 24 dienomis

Šiomis dienomis gimę žmonės dažnai turi labai stiprų pareigos jausmą. Jie rūpinasi šeima, artimaisiais, partneriais, draugais ir kartais net tais, kurie jų pagalbos jau nebevertina.

Jiems sunku paleisti praeitį, nes viduje dažnai gyvena kaltė. „O gal aš dar galėjau padaryti daugiau?“ „O gal žmogui manęs vis dar reikia?“ „O gal jei pasitrauksiu, būsiu blogas žmogus?“ Tokios mintys gali laikyti ilgiau nei patys santykiai.

Jų pamoka – atskirti meilę nuo nuolatinio gelbėjimo. Padėti galima, bet nereikia gyventi svetimo gyvenimo vietoj savojo.

Gimę 7, 16 ir 25 dienomis

Šie žmonės dažnai stipriai laikosi savo įsitikinimų, idėjų ir vidinio pasaulio. Jie daug analizuoja, ieško prasmės, bando suprasti, kodėl viskas įvyko būtent taip. Tačiau kartais tas analizavimas tampa spąstais.

Jiems sunku pripažinti, kad kažkuo tikėjo per ilgai. Galbūt idealizavo žmogų, situaciją, darbą ar savo pačių sukurtą ateities vaizdą. Kai realybė nesutampa su lūkesčiais, nusivylimas būna labai gilus.

Jų užduotis – leisti sau pakeisti nuomonę. Pripažinti klaidą nėra silpnumas. Kartais tai vienintelis būdas ištrūkti iš seno scenarijaus.

Gimę 8, 17 ir 26 dienomis

Šiems žmonėms praeitis dažnai susijusi su statusu, pasiekimais ir praleistomis galimybėmis. Jie gali ilgai galvoti apie tai, kur suklydo, ką prarado, kodėl nepasinaudojo proga ar kodėl kažkas nepavyko taip, kaip planuota.

Jiems sunku paleisti nesėkmes, nes jos atrodo kaip smūgis savivertei. Užuot tiesiog priėmę patirtį, jie gali nuolat mintyse grįžti prie tos pačios situacijos ir save kaltinti.

Jų pamoka – suprasti, kad viena klaida neatima vertės. Praeitis gali būti pamoka, bet ji neturi tapti nuolatiniu nuosprendžiu.

Gimę 9, 18 ir 27 dienomis

Šiems žmonėms sunkiausia uždaryti gyvenimo ciklus. Jie gali ilgai gedėti ne tik žmonių, bet ir laikotarpių, buvusių draugysčių, senų namų, jaunystės, praeities svajonių ar gyvenimo versijos, kuri taip ir neišsipildė.

Jų jausmai gilūs, todėl atsisveikinimai jiems retai būna lengvi. Jie gali išoriškai atrodyti ramūs, bet viduje dar ilgai nešiotis tai, kas baigėsi.

Jų stiprybė – gebėjimas giliai jausti. Tačiau svarbu išmokti, kad prisiminimai neturi tapti vieta, kurioje žmogus gyvena nuolat. Praeitį galima gerbti, bet dabarties dėl jos aukoti nereikia.

Kaip paleisti praeitį lengviau?

Paleisti nereiškia pamiršti. Tai reiškia nustoti leisti senai situacijai valdyti dabartį. Kartais padeda labai paprasti dalykai: išmesti daiktą, kuris nuolat kelia skausmą, parašyti laišką ir jo neišsiųsti, garsiai įvardyti, kas baigėsi, arba pagaliau sau pripažinti, kad daugiau nebenorite gyventi tame pačiame jausme.

Svarbiausia – suprasti, kas būtent jus laiko. Žmogus? Kaltė? Baimė? Įprotis? Neišsipildęs lūkestis? Kai priežastis aiški, paleisti tampa lengviau.

Praeitis gali daug išmokyti, bet ji neturi būti vieta, į kurią kasdien grįžtate gyventi. Kartais tikrasis palengvėjimas ateina tada, kai žmogus pagaliau pasako sau: „Tai buvo mano gyvenimo dalis, bet ne visas mano gyvenimas.“