Kai danguje prasideda Merkurijaus retrogradas, daug kas pajunta ne pačią švelniausią atmosferą: tarsi gyvenimas paspaustų „pauzę“, žinutės užstringa tarp eilučių, technologijos ima elgtis savavališkai, o seni prisiminimai netikėtai išlenda ten, kur jų visai nenorėjote. Tačiau šis laikotarpis – ne tik trukdžių metas. Tai tarsi kosminis lėtintuvas, leidžiantis pastebėti dalykus, kuriuos įprastai praleidžiame.
Ir būtent čia glūdi didžioji galimybė: kai viskas sulėtėja, atsiveria erdvė paleidimui. Pagaliau įmanoma atiduoti tai, ką ilgai nešiojomės viduje – nuoskaudas, senus įsipareigojimus, nutylėtus pokalbius ar mintis, prilipusias prie mūsų taip seniai, kad jų beveik nepastebime. Retrogradas tampa ne problema, o durimis, kurias galime atidaryti patys.
Toliau pateikiamas ritualas – paprastas, ramus ir stebėtinai veiksmingas – buvo sukurtas būtent tam, kad ši lėta, keista Merkurijaus fazė taptų ne chaotišku triukšmu, o švariu vidiniu skersvėju.
Kodėl šis metas toks galingas?
Retrogrado metu mintys ir prisiminimai ima judėti lyg kitu greičiu. Tai nėra magija ar pranašystės – tai mūsų pačių psichikos reakcija į sulėtėjimą. Kai priverstinai mažiname tempą, tampa sunkiau ignoruoti ką nors neišspręsto. Tas „nespręsim dabar“ uždelstų darbų stalčius išsivertęs stovi prieš akis.
Šiuo laikotarpiu bet koks apsivalymas jaučiasi kelis kartus stipresnis, nes psichologinis fonas tam tiesiog palankus. Lyg būtume įlipę į upę, kuri pati teka paleidimo kryptimi – tereikia nuleisti pečius ir leisti jai padaryti savo.
Ką pasiruošti – ir ką šie daiktai simbolizuoja?
Jokių sudėtingų priemonių. Tai, ką turite namuose, visiškai pakanka.
- Baltos žvakės liepsna suteikia šviesos, aiškumo ir subtilaus stabilumo.
- Popierius ir rašiklis – rėmas mintims, kurias nuolat nešiojamės galvoje, bet retai drįstame iškelti į paviršių.
- Stiklinė vandens – paskutinis švelnus nuplovimas iš vidaus.
- Jei turite dūmų – smilkalų ar žolelių – jie maloniai užbaigs ritualą, bet nėra būtini.
Svarbiausia yra vos kelios ramios minutės, kuriose niekas netrukdo susitikti su savimi.
Ritualas: leiskite kiekvienam žingsniui išsiskleisti savaime
Pasirinkite vakarą, kai namai nutilę. Uždekite žvakę ir tyliai į ją įsižiūrėkite. Liepsna juda lėtai, o jos ritmu pamažu pradeda sekti ir kvėpavimas.
Pajuskite dienos svorį pečiuose – šiuo metu jis ne tam, kad vargintų, o tam, kad galėtumėte jį paleisti.
Tada paimkite popierių. Rašykite viską, kas iškyla: neramias mintis, žmones, kurių vardai vis dar sukelia įtampą, planus, kurių niekada negrįžote užbaigti, svajones, kurias paslėpėte per giliai. Rašykite spontaniškai, be cenzūros. Šis lapas – jūsų saugiausia vieta.
Kai baigsite, perskaitykite tai garsiai. Tarsi sugrąžintumėte balsą tam, kas ilgai buvo nutildyta.
Po to ramiai ir saugiai sudeginkite lapą nuo žvakės liepsnos. Stebėkite, kaip popierius trupa, tamsėja ir galiausiai virsta šviesiais pelenais. Tai primena, kad net sunkiausi dalykai turi savybę pavirsti lengvesne forma.
Tada išgerkite vandenį mažais gurkšneliais. Jis veikia kaip vidinis perėjimas nuo seno prie naujo – paprastas, bet labai kūniškas priminimas, kad keičiatės ne tik mintyse, bet ir jausene.
Jei norite, praleiskite dūmus palei pečius, rankas ir galvą. Jei ne – tiesiog giliai įkvėpkite, kol pajusite erdvę krūtinėje.
Kas vyksta po ritualo?
Retrogado naktį daug kas miega giliau, nes protas endlich pereina iš „laikau viską savyje“ į „paleidau“. Kitą rytą atrodys, kad diena šviesesnė, o įprasti dalykai – šiek tiek lengvesni.
Per kelias ateinančias dienas pastebėsite, kad tam tikri pokalbiai vyksta sklandžiau. Kai kurios užstrigusios situacijos pajuda į priekį. Kartais net tas ilgam užrakintas vidinis kambarys, kurį bandėte ignoruoti, pradeda po truputį atsidarinėti.
Retrogradas nebėra baubas. Tai tarsi ramus, keistas draugas, kuris ateina laiku, kai svarbiausia ne bėgti į priekį, o išnešti tai, kas trukdo kvėpuoti.
Merkurijus gali sukti atgal tiek kartų, kiek jam reikia, tačiau jūsų vidinė kryptis priklauso tik jums. Žvakė laukia. Popierius laukia. O uždarytos durys kartais atsidaro kur kas lengviau, nei atrodo.
