Dovanos dažniausiai siejamos su džiaugsmu, dėkingumu ir gražiais prisiminimais. Tačiau daugelyje pasaulio kultūrų egzistuoja įsitikinimai, perspėjantys apie tam tikrus daiktus, kurių geriau nedovanoti artimiesiems. Sakoma, kad jie gali simboliškai „atsinešti“ liūdesį, ašaras ar net santuokinius nesutarimus.
Nors šiuolaikinis žmogus į prietarus neretai žiūri su šypsena, tradiciniai papročiai vis dar gyvuoja. Ypač tada, kai kalba eina apie dovanas, turinčias aiškias simbolines reikšmes.
Toliau – trys daiktai, kurių, pasak liaudies tikėjimų, geriau nedovanoti, nebent gavėjas jų prašo pats.
Perlai – „ašarų“ simbolis
Perlai laikomi elegancijos ir subtilumo ženklu, tačiau folkloras jiems priskiria ir kitą, ne tokį džiugų atspalvį. Dėl savo blizgesio ir apvalios formos jie primena ašaras, todėl tikima, kad padovanoti perlai gali „atnešti“ liūdesį tam, kas juos gauna.
Ypač dažnai pabrėžiama, kad perlų nederėtų dovanoti būsimoms nuotakoms. Senas įsitikinimas byloja, kad tokia dovana gali lemti ašarotas, neramias santuokos dienas.
Nosinės – dovana, siejama su atsisveikinimu
Nosinės daugelyje kultūrų siejamos su liūdniais gyvenimo momentais – atsisveikinimu, skausmingomis akimirkomis ar net gedulu. Todėl manoma, kad dovanojant nosinę tarsi perduodama žinia apie būsimus praradimus ar ašaras.
Paprastas, praktiškas daiktas įgauna visiškai kitą prasmę, kai žiūrima per simbolikos prizmę.
Sagė – aštrus akcentas, simbolizuojantis skausmą
Sagė – gražus aksesuaras, tačiau jos smeigtukas liaudies įsitikinimuose turi nepalankią reikšmę. Tikima, kad aštrus galas simboliškai „duria“ į žmogų, kuriam ji dovanojama, ir gali atnešti skausmą ar nesutarimus.
Ši prielaida siejama ne su pačia dovana, o su jos simboline prasme – aštrūs, įsmeigiami daiktai folkloro tradicijose dažnai laikomi nepalankiais.
Kaip „neutralizuoti“ dovanos prietarus?
Yra ir švelnesnė taisyklės versija. Sakoma, kad jei žmogus pats nori gauti šiuos daiktus, galima juos dovanoti — tačiau būtina paprašyti simbolinio „atsiskaitymo“. Net maža moneta laikoma pakankamu gestu, tarsi dovana būtų „nupirkta“, o ne gauta.
Tokiu būdu, manoma, išvengiama blogos simbolinės prasmės.
Senieji papročiai primena, kad daiktai gali turėti daugiau reikšmių nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Net jei į prietarus nežiūrime rimtai, jie atskleidžia, kaip stipriai žmonės visais laikais siejo dovanas su emocijomis, likimu ir santykiais.
