Alkoholis – daugelio vakarėlių ir švenčių simbolis – vis dažniau praranda savo svarbą tarp jaunosios kartos. Nors vyresni vis dar dažnai laiko alkoholį neatsiejama socialinio gyvenimo dalimi, Z karta ir jauni tūkstantmečio kartos atstovai vis dažniau sako „ne“ taurei. Ši tendencija pastebima visame pasaulyje – taip pat ir Lietuvoje.
1. Sveikata – nauja mada
Viena pagrindinių priežasčių – didesnis dėmesys fizinei ir psichinei sveikatai. Jauni žmonės sportuoja, domisi mityba, medituoja, siekia kokybiško miego ir produktyvumo. Alkoholis, dažnai susijęs su prastu miegu, nerimu, depresija ir net antsvoriu, šiai gyvensenai tiesiog nebetinka.
„Neblaivus vakarėlis kitą dieną virsta nerimu ir gailesčiu. Man to nebereikia“, – sako 24 metų Karolina iš Kauno.
2. Blaivybė – nebe „nuobodu“
Skirtingai nei anksčiau, blaivybė jau nebelaikoma „nuobodžia“ ar „asocialia“. Atsiranda vis daugiau blaivių renginių, vakarėlių be alkoholio, net barų, kuriuose siūlomi tik nealkoholiniai kokteiliai. Socialiniai tinklai prisideda prie šio pokyčio – jauni influenceriai atvirai kalba apie savo sprendimus atsisakyti svaigalų.
3. Kaina – per didelė, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme
Ekonomiškai aktyvėjantis jaunimas skaičiuoja išlaidas. Naktiniame klube ar bare išleidžiami šimtai eurų nebeatrodo protinga investicija, ypač kai norisi keliauti, taupyti būstui ar tiesiog gyventi sąmoningiau. O ir „pagirių“ kaina – sugadinta diena ar net savaitė – per didelė.
4. Socialinis spaudimas silpnėja
Vis mažiau jaunuolių jaučia, kad turi gerti „kad įtiktų“ ar „pritaptų“. Prie to prisideda ir didesnis atvirumas psichinei sveikatai – žmonės ne tik nebesmerkia, bet ir palaiko tuos, kurie renkasi blaivybę. Tai tampa sąmoningu, o ne gėdingai slėptinu pasirinkimu.
5. Asmeninės patirtys ir šeimos istorijos
Dalis jaunimo augo šeimose, kur alkoholis kėlė problemų – smurtas, išsiskyrimai, priklausomybės. Tokie prisiminimai formuoja atsargų arba visiškai atmetantį požiūrį į alkoholį. Jie nenori kartoti tų pačių klaidų.
Ar tai ilgalaikė tendencija?
Sociologai ir sveikatos ekspertai teigia, kad blaivėjanti jaunimo kultūra gali pakeisti visuomenės požiūrį į alkoholį iš esmės. Nors alkoholio vartojimas išnykti tikriausiai negresia, jo socialinė reikšmė silpnėja.
„Tai ne apie draudimus ar moralę. Tai apie pasirinkimą – jauni žmonės renkasi tai, kas jiems iš tiesų naudinga“, – teigia psichologė D. Jankauskaitė.
Apibendrinant: alkoholis nebe madingas
Kultūrinis pokytis vyksta tyliai, bet pastebimai. Ir nors dar ilgai galime matyti senas tradicijas per šventes ar gimtadienius, vis daugiau jaunų žmonių renkasi išgerti… stiklinę vandens ar nealkoholinio kokteilio. Ir jie jaučiasi puikiai.
