Auksas jau tūkstantmečius simbolizuoja turtą, galią ir stabilumą. Šiandien, kai ekonomikos svyruoja, o valiutų vertė kliba, jis vėl tampa saugiu uostu investuotojams. Pastaraisiais mėnesiais stebimas staigus aukso kainų šuolis sukėlė viso pasaulio ekonomistų diskusijas – ar tai tik trumpalaikė reakcija, ar ženklas, kad artėja didesnis finansų sukrėtimas?
Tarp visų prognozių vis dažniau minima ir mistikės Vangos pranašystė – ji esą dar praėjusio amžiaus pabaigoje įspėjo, kad pasaulis prieis prie „auksinės krizės ribos“.
Auksas kyla kartu su baime
Ekonomistai sutaria, kad pagrindinės aukso brangimo priežastys yra globalios: prekybos karai, valiutų nestabilumas, infliacijos šuoliai ir mažėjantis investuotojų pasitikėjimas bankų sistema. Kiekviena krizė – nuo pandemijos iki geopolitinių įtampų – vis iš naujo primena, kad popieriniai pinigai gali prarasti vertę, o auksas išlieka apčiuopiamas.
Todėl vis daugiau šalių, tarp jų ir stambūs ekonominiai centrai Azijoje, aktyviai didina aukso atsargas. Kai kurie analitikai net įžvelgia naujos „auksinės eros“ pradžią – ne dėl prabangos, o dėl išlikimo.
Vangos įžvalgos: finansų sistema be grynųjų?
Bulgarų regėtoja Vanga, kurios prognozės dažnai interpretuojamos įvairiai, kalbėjo apie „metus be pinigų“. Jos pasekėjai šią viziją aiškina kaip 2026-ųjų krizės užuominą – laiką, kai tradicinė bankų sistema susvyruos, o pasaulis pereis prie skaitmeninių valiutų ir riboto grynųjų naudojimo.
Šis pokytis, pasak interpretacijų, paskatins žmones ieškoti apčiuopiamų vertybių – o tai reiškia aukso renesansą. Kai kurie ekspertai netgi spėja, kad aukso kaina galėtų išaugti iki 40 procentų, jei finansų rinkas ištiktų rimtas likvidumo trūkumas.
Ar prognozės gali išsipildyti?
Ekonomistai žvelgia realistiškiau: finansų sistemos transformacija jau vyksta – kriptovaliutų, skaitmeninių eurų ir žaliavų investicijų forma. Tačiau panika, paremta pranašystėmis, gali tapti savotišku savipildančiu pranašavimu: kuo labiau žmonės bijo nuvertėjimo, tuo labiau jie perka auksą – o tai dar labiau kelia jo kainą.
Taigi, Vangos „auksinė ateitis“ gali būti ne mistinė, o visai logiška – žmonės tiesiog grįžta prie to, kas apčiuopiama ir patikima.
Auksas visuomet klesti ten, kur trūksta pasitikėjimo. O jei pasaulis artėja prie dar vienos finansinės audros, šis metalas vėl taps ne tik papuošalu, bet ir raktu į saugumą.
Astrologija, taro kortos, numerologija ir panašios praktikos nėra mokslinės disciplinos. Jos remiasi senovės tradicijomis ir įsitikinimais, neturinčiais mokslinio pagrindo ar objektyvių įrodymų. Šios praktikos nėra pripažįstamos akademiniuose sluoksniuose, o tokia informacija dažniausiai yra pramoginio pobūdžio. Sprendimus, susijusius su sveikata ar psichologija, patartina priimti konsultuojantis su kvalifikuotais specialistais.
