Europa pamažu keičia požiūrį į greitį keliuose – ir tai nebėra tik pavienės iniciatyvos ar trumpalaikiai eksperimentai. Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama ne tik apie 30 km/h ribojimus miestuose, bet ir apie gerokai drastiškesnius sprendimus greitkeliuose. 100 km/h riba, kuri dar neseniai atrodė kaip laikina ar išskirtinė priemonė, šiandien vis dažniau minima rimtose politinėse ir ekspertų diskusijose. Ir, panašu, tai gali būti tik pradžia.
Europa lėtina tempą – bet ne visi tuo patenkinti
Diskusijos dėl greičio ribojimų Europoje tęsiasi jau ne vienerius metus, tačiau dabar jos įgauna visai kitą svorį. Vis daugiau šalių miestuose pereina prie 30 km/h standarto, o kai kuriose valstybėse tai jau tapo kasdienybe. Šalininkai teigia, kad tokie sprendimai mažina avarijų skaičių, triukšmą ir taršą, o kritikai kalba apie vairuotojų nepasitenkinimą ir pailgėjusias keliones.
Vis dėlto naujausia diskusijų banga kelia klausimą, kuris daugeliui vairuotojų skamba ypač jautriai – ar panašūs ribojimai netrukus gali persikelti ir į greitkelius bei automagistrales? Analitikai pabrėžia, kad būtent didelis greitis išlieka vienu svarbiausių mirtinų avarijų veiksnių, nepriklausomai nuo to, kiek modernios yra transporto priemonės.
Pasaulio banko signalas: 100 km/h – nauja norma?
Neseniai paskelbtoje Pasaulio bankas ataskaitoje greitis įvardijamas kaip esminis veiksnys, turintis tiesioginę įtaką žūčių skaičiui keliuose. Ekspertų teigimu, dabartinės ribos daugelyje Europos šalių neatitinka realių eismo rizikų, ypač ten, kur eismo intensyvumas didelis, o oro sąlygos dažnai keičiasi.
Ataskaitoje pateikiamas aiškus, nors ir daug diskusijų keliantis modelis, kuriame siūloma suvienodinti greičio ribas pagal galimų susidūrimų pobūdį. Tai reikštų, kad 100 km/h riba būtų taikoma ne tik kaip išimtis, bet kaip standartas greitkeliuose ir automagistralėse su ribotu privažiavimu. Ekspertai argumentuoja, jog net ir nedidelis vidutinio greičio sumažėjimas gali ženkliai sumažinti sunkių avarijų skaičių.
Greičio ribos pagal riziką, o ne pagal įprotį
Siūlomas modelis grindžiamas ne emocijomis, o eismo saugumo logika. Kuo didesnė susidūrimo tikimybė su pažeidžiamais eismo dalyviais ar kitais automobiliais, tuo mažesnis turėtų būti leidžiamas greitis. Miestuose tai reiškia 30 km/h zonas, keliuose su sankryžomis – 50 km/h, regioniniuose ir priemiesčių keliuose – apie 70 km/h, o greitkeliuose – būtent 100 km/h.
Tokį požiūrį palaikantys specialistai pabrėžia, kad tai nėra bandymas „nubausti“ vairuotojus. Priešingai, siekiama sukurti nuspėjamą ir saugesnę sistemą, kurioje greitis atitiktų realias eismo sąlygas, o ne seniai nusistovėjusius standartus.
Europa suskilusi: vieni lėtina, kiti spaudžia greičio pedalą
Vis dėlto Europa šiuo klausimu nėra vieninga. Kol vienos valstybės svarsto apie dar griežtesnius ribojimus, kitos juda priešinga kryptimi. Čekija jau žengė netikėtą žingsnį – naujoje greitkelio atkarpoje netoli České Budějovice leidžiamas greitis padidintas iki 150 km/h. Vietos valdžia argumentuoja, kad moderni infrastruktūra, pažangios eismo stebėjimo sistemos ir naujausi automobiliai leidžia saugiai važiuoti greičiau nei anksčiau.
Panašios diskusijos vyksta ir Austrijoje. Čia kai kurios politinės jėgos jau ne vienerius metus teigia, kad dabartiniai greičio ribojimai nebeatitinka technologinės realybės. Jų nuomone, šiuolaikiniai automobiliai su pažangiomis stabdymo, stabilumo ir vairuotojo pagalbos sistemomis yra nepalyginamai saugesni nei tie, kurie dominavo keliuose tuo metu, kai buvo nustatytos dabartinės ribos. Neatsitiktinai Zalcburge jau panaikintas vadinamasis „Luft-100“ apribojimas Tauerno greitkelyje, kuris ilgą laiką buvo siejamas su aplinkosaugos argumentais.
Kas laukia vairuotojų artimiausiais metais?
Nors Pasaulio banko rekomendacijos kol kas nėra privalomos, jų įtaka Europos transporto politikai neturėtų būti nuvertinta. Ši institucija jau daugelį metų finansuoja eismo saugumo projektus ir konsultuoja nacionalines valdžias, todėl jos siūlymai dažnai tampa atspirties tašku realiems sprendimams. Tai reiškia, kad 100 km/h greitis greitkeliuose nebėra tik teorinė galimybė – kai kuriose šalyse tai jau tapo realybe, o kitose gali tapti politinių diskusijų epicentru.
Akivaizdu viena: Europos keliuose vyksta tylus, bet labai reikšmingas pokytis. Klausimas tik tas, ar jis pasuks griežtesnių ribojimų kryptimi, ar technologijų pažanga leis išsaugoti didesnį greitį. Vairuotojams belieka stebėti, kaip ši diskusija vystysis, nes sprendimai, priimami šiandien, nulems, kokiu tempu važiuosime rytoj.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-ograniczenie-do-100-km-h-na-autostradach-to-dopiero-poczatek,nId,22506488
