17 metų po išgelbėjimo parodytas Julios Roberts vardu pavadintas lokys: kadaise jį vertė šokti turistams, o dabar jo gyvenimas neatpažįstamas

Dar prieš septyniolika metų jo gyvenimas buvo visai kitoks. Vietoj medžių, vandens ir laisvės – ankštas narvas, žmonių komandos ir turistai, kuriuos reikėjo linksminti. Lokys buvo verčiamas šokti, nors tokie pasirodymai laukiniams gyvūnams reiškia ne pramogą, o didžiulį stresą ir kančią. Tačiau 2009 metais jo istorija pasisuko visiškai kita kryptimi. Gyvūnas buvo išgelbėtas, o jo gyvenime atsirado net viena garsiausių Holivudo aktorių – Julia Roberts.

Šiandien lokiui, vardu Odumas, jau 26 metai. Jis gyvena specializuotame gyvūnų gelbėjimo centre Indijoje, kur nebereikia vykdyti žmonių komandų ar linksminti turistų. Vietoj to jis gali maudytis baseine, ilsėtis hamake ir mėgautis mėgstamais vaisiais. Artėjant spalio 12-ąją minimai Meškų dienai, gyvūnų gelbėjimo organizacija „International Animal Rescue“ paviešino naujas jo nuotraukas ir priminė istoriją, kuri parodo, kiek daug gali pakeisti vienas sprendimas išgelbėti kenčiantį gyvūną.

Kadaise jis buvo tik pramoga turistams

Indijoje ilgą laiką gyvavo žiauri tradicija, kai lokiai tinginiai buvo gaudomi, laikomi nelaisvėje ir mokomi atlikti pasirodymus gatvėse. Turistai matydavo šokančius gyvūnus, fotografuodavosi su jais ir mokėdavo pinigus, tačiau už tokių reginių slėpėsi gyvenimas, kuriame laukinis gyvūnas beveik neturėjo galimybės elgtis natūraliai.

Odumas buvo vienas iš tokių lokių. Iki išgelbėjimo jis buvo išnaudojamas turistams linksminti ir laikomas netinkamomis sąlygomis. Jo kasdienybė priklausė nuo žmonių, kurie sprendė, kada jis judės, ilsėsis ar gaus maisto.

2009 metais gelbėtojams pavyko jį išvaduoti. Nuo tos dienos prasidėjo ilgas kelias į visiškai kitokį gyvenimą. Tačiau laukinio gyvūno išgelbėjimas nėra toks paprastas, kaip atidaryti narvo duris ir paleisti jį į mišką.

Ilgai nelaisvėje gyvenusiam lokiui reikia tinkamos aplinkos, veterinarinės priežiūros, specialaus maitinimo ir laiko atsigauti. Daugelis tokių gyvūnų nebegali saugiai grįžti į laukinę gamtą, todėl specializuotos prieglaudos jiems tampa nuolatiniais namais.

Būtent tokius namus atrado ir Odumas.

Jo istorijoje netikėtai atsirado Julia Roberts

2009 metais Indijoje viešėjo Holivudo aktorė Julia Roberts, tuo metu dirbusi prie filmo „Valgyk, melskis, mylėk“ („Eat Pray Love“). Apsilankiusi gyvūnų prieglaudoje, ji susipažino su išgelbėtu lokiu ir suteikė jam Odumo vardą.

Ši detalė išgarsino gyvūno istoriją, tačiau svarbiausia joje buvo ne garsenybės apsilankymas. Kur kas reikšmingiau tai, kad lokys pagaliau pateko į vietą, kur jo gerovė tapo svarbesnė už žmonių pramogas.

Nuo tada praėjo septyniolika metų. Aktorės gyvenime pasikeitė daugybė dalykų, pasaulyje įvyko begalė įvykių, o Odumas visą šį laiką praleido prižiūrimas specialistų.

Dabar jis gyvena Bannerghattos lokių gelbėjimo centre Indijoje, kurį prižiūri gyvūnų apsaugos organizacija „Wildlife SOS“. Čia gyvūnams sudaromos sąlygos kuo natūraliau judėti, ilsėtis ir užsiimti jų rūšiai būdinga veikla.

Ir šiandien Odumo kasdienybė jau mažai primena tą, kurią jam teko išgyventi jaunystėje.

Julios Roberts vardu pavadintas lokysNuotrauka: International Animal Rescue/Wildlife SOS SWNS

Dabar jo didžiausi malonumai – melionas, baseinas ir hamakas

Naujausiose nuotraukose Odumas atrodo kaip lokys, kuriam pagaliau niekur nereikia skubėti. Gelbėjimo centro darbuotojai pasakoja, kad jis mėgsta prinokusius melionus, mielai leidžia laiką vandenyje ir ilsisi specialiai jam pagamintame hamake.

Tai gali atrodyti visai paprasti dalykai. Tačiau gyvūnui, kuris kadaise buvo verčiamas šokti turistams, galimybė pačiam rinktis, kada ilsėtis ir ką veikti, yra didžiulis pasikeitimas.

Lokiai tinginiai – ypatingi gyvūnai. Nors pavadinimas gali sudaryti įspūdį, kad jie tingūs, iš tiesų tai aktyvūs laukiniai lokiai, natūralioje aplinkoje daug laiko praleidžiantys ieškodami maisto. Jie ypač mėgsta termitus, skruzdėles ir įvairius vaisius. Nelaisvėje gyvenantiems šios rūšies lokiams specialistai stengiasi sudaryti sąlygas, kurios skatintų jų natūralų elgesį.

Odumo priežiūrai skiriamas ypatingas dėmesys ir dėl jo amžiaus. Dvidešimt šešerių metų lokiui jau reikia atidžiau stebėti sveikatą, užtikrinti tinkamą mitybą ir pasirūpinti, kad aplinka būtų saugi bei patogi.

„International Animal Rescue“ prezidentas Alanas Knightas pabrėžė, kad atsakomybė už išgelbėtą gyvūną nesibaigia tą dieną, kai jis išvaduojamas iš nelaisvės. Jam senstant ir toliau reikia kantrybės, profesionalios priežiūros ir dėmesio.

Šie žodžiai primena svarbų dalyką: išgelbėti gyvūną galima per vieną dieną, tačiau pasirūpinti jo gerove gali tekti visą likusį gyvenimą.

Praėjo 17 metų, tačiau jo istorija vis dar svarbi

Odumo gyvenimas šiandien ramus, tačiau ne visiems išnaudojimą patyrusiems laukiniams gyvūnams taip pasiseka. Kai kurie vis dar naudojami turistų pramogoms, fotografavimuisi ar pasirodymams, kuriuose už gražios nuotraukos dažnai slypi prievarta.

Turistui toks susitikimas gali užtrukti vos kelias minutes. Jis nusifotografuoja su egzotišku gyvūnu, sumoka kelis eurus ir nueina toliau. Tačiau pats gyvūnas tokiomis sąlygomis gali praleisti ne vienus metus.

Todėl gyvūnų apsaugos organizacijos stengiasi ne tik gelbėti jau išnaudojamus gyvūnus, bet ir keisti žmonių požiūrį į tokias pramogas. Kol bus norinčių mokėti už laukinių gyvūnų pasirodymus, išliks ir paskata juos išnaudoti.

Odumo istorija baigėsi kitaip. Jam nebereikia šokti, kad gautų maisto. Nereikia gyventi ankštame narve ir paklusti turistus linksminantiems žmonėms. Dabar jo dienos priklauso nuo gamtinių poreikių, o ne nuo pasirodymų tvarkaraščio.

Galbūt gražiausia visoje šioje istorijoje tai, kad po septyniolikos metų pasauliui vėl parodytas tas pats lokys – tik visai kitokiomis gyvenimo sąlygomis. Kadaise išnaudotas gyvūnas šiandien gali ramiai mėgautis vaisiais, maudytis ir ilsėtis.

O žmonėms ši istorija primena, kad tikrasis rūpestis gyvūnais matuojamas ne gražiais žodžiais ar vienkartine gelbėjimo akcija, bet ilgais metais kantrybės ir atsakomybės.

Kartais didžiausias dalykas, kurį galime padaryti dėl laukinio gyvūno, yra tiesiog leisti jam daugiau niekada nebebūti žmonių pramoga.