1952-ųjų liepą virš JAV sostinės dangaus pasirodžiusios šviesos sukėlė tikrą chaosą. Radarai fiksavo nepažįstamus objektus, naikintuvų pilotai pranešinėjo apie keistus manevrus, o virš draudžiamų teritorijų — Baltųjų rūmų ir Pentagono — užfiksuoti pažeidimai iki šiol lieka be atsakymo.
Net ir praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams, JAV oro pajėgos pripažįsta: šie objektai oficialiai klasifikuojami kaip „neatpažinti“. Incidentą, dar vadinamą „Vašingtono karusele“, plačiai aprašė CNN.
Kaip prasidėjo NSO karštinė
Įvykiai klostėsi dviejų naktų metu — liepos 20-ąją ir 27-ąją. Skrydžių kontrolieriai iš trijų lokacijų — Vašingtono nacionalinio oro uosto, Andrewso ir Bollingo oro pajėgų bazių — vienu metu radaruose pamatė kelis nepažymėtus taikinius.
Objektai demonstravo tai, kas tais laikais atrodė fiziškai neįmanoma. Jie kybojo vietoje, akimirksniu pagreitėdavo iki viršgarsinio greičio ir atlikdavo staigius 90 laipsnių posūkius — manevrus, kurių tuo metu negalėjo atlikti joks žinomas orlaivis.
Kontaktas su pilotais — ir „apsupimas“
Perimti objektų buvo pakelti F-94 naikintuvai. Vienas pilotų, leitenantas Williamas L. Pattersonas, pranešė matęs keturias ryškias, nemirksinčias šviesas. Bandant priartėti, jos staiga išsiskyrė ir… apsupo jo orlaivį.
„Jie artėja prie manęs“, — pilotas pranešė kontrolei. Po kelių akimirkų objektai dingo neaptinkamu greičiu.
Svarbiausia detalė: pilotų pranešimai sutapo su radarų rodmenimis. Tai reiškė, kad kalbama ne apie optines apgaules ar atmosferos žybsnius, o apie realius, kietos struktūros objektus.
Oficialus paaiškinimas — ir iškart kilę prieštaravimai
Didėjant panikai visuomenėje, JAV oro pajėgos sušaukė didžiausią spaudos konferenciją nuo Antrojo pasaulinio karo. Generolas majoras Johnas Samfordas situaciją bandė paaiškinti „temperatūros inversija“ — atmosferos reiškiniu, galinčiu iškreipti radaro signalus.
Tačiau radarų operatoriai su tuo kategoriškai nesutiko. „Project Blue Book“ dokumentuose jie teigė aiškiai atskiriantys orų trikdžius nuo signalų, sklindančių iš realių metalinių objektų. Meteorologai patvirtino, kad inversija tomis naktimis buvo, tačiau — per silpna tokiems aiškiems signalams sukurti.
Tyrimas baigtas — klausimai liko
Nors „Mėlynosios knygos projektas“ oficialiai uždarytas 1969 m., 1952-ųjų incidentai iki šiol laikomi „nežinomais“. Oro pajėgos pareiškė, kad neaptiko įrodymų apie nežemišką kilmę ar technologijas, viršijančias tuo metu žinomas.
Vis dėlto tema šiandien vėl išgyvena renesansą. Organizacijos „Americans for Safe Aerospace“ duomenimis, pastaraisiais metais pilotų ataskaitos apie susidūrimus su nenustatytais anomaliais reiškiniais pasiekė rekordą — daugiau nei 700 per metus. Kaip ir 1952-aisiais, jų kilmė lieka nepaaiškinta.
Kodėl ši istorija vis dar kelia nerimą?
Šis atvejis unikalus tuo, kad jame sutapo trys elementai: radarų duomenys, pilotų liudijimai ir aukščiausio lygio karinė reakcija. Tai ne gandai ir ne pavienės istorijos — tai dokumentuotas įvykis virš vienos saugiausių oro erdvių pasaulyje.
Ir būtent todėl jis iki šiol laikomas vienu mįslingiausių NSO incidentų istorijoje.
Šaltinis: https://edition.cnn.com/2025/12/28/us/fighter-jets-ufos-1952-dc
