Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė preliminarius 2025 metų orų duomenis. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C, tai vienu laipsniu daugiau už daugiametį vidurkį. Jei 2024-ieji tapo šilčiausiais per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, 2025-ieji pagal šiltumą užima 5–6 vietas, o galutiniai skaičiai bus patikslinti 2026 m. sausio pradžioje.
Kalbant apie orų statistiką, nuolat minimas terminas SKN. Tai daugiametės klimato normos, kuriomis apibūdinamos įprastos sąlygos. Paprasčiau tariant, tai „atspirties taškas“, leidžiantis matyti, kiek dabartiniai orai skiriasi nuo normos.
2025-ieji pasižymėjo kontrastais. Septyni mėnesiai buvo šiltesni už normą, trys pasirodė vėsesni, o dar du beveik nesiskyrė nuo daugiametės klimato normos. Sausis iš karto parodė, kad metai bus neįprasti: vidutinė mėnesio temperatūra siekė 2 °C, anomalija buvo net +4,9 °C. Tačiau metų eigoje pasitaikė ir visiškai priešingų situacijų — gegužė buvo neįprastai vėsi, o vasara, nors kai kur trumpam sušildavo, dažnai atrodė santūri.
Ypač reikšmingas faktas — 2025 m. Lietuvoje neužfiksuota nė vienos kaitros bangos. Tai pirmas toks atvejis nuo 2017 metų. Nors pasitaikė pavienių karštų dienų, jos nesitęsė tiek ilgai, kad būtų registruotos kaip kaitra.
Tarp metų įvykių užfiksuota net 25 nauji parų temperatūros rekordai. Dauguma jų susiję su šiluma — net 23 dienos tapo rekordiškai šiltos. Tik dviem atvejais registruoti šalčio rekordai. Aukščiausia temperatūra pasiekta liepos 3-iąją Druskininkuose, kai oras įkaito iki 35,6 °C. Žemiausia — vasario 16 d. Šalčininkuose ir vasario 20 d. Molėtuose, kai naktį temperatūra nukrito iki −17,7 °C.
Kovas taip pat buvo šiltas, jo vidutinė temperatūra siekė 4,6 °C, o anomalija buvo +3,7 °C. Priešingai, gegužė tapo viena šalčiausių per kelis dešimtmečius — vidutinė temperatūra siekė 9,7 °C ir buvo net 2,8 °C mažesnė už normą. Tai penkta vėsiausia gegužė nuo 1961 metų. Rugsėjis jau trečius metus iš eilės priminė vasarą: vidutinė 15,1 °C temperatūra lėmė, kad jis tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo stebėjimų pradžios.
Iki gruodžio 15 d. 2025-aisiais 209 dienos buvo šiltesnės už vidurkį, o 140 dienų — vėsesnės. Šilčiausių dienų daugiausia pasitaikė sausį ir kovą, o vėsesnių — gegužę bei rugpjūtį.
Krituliai: vidurkis, bet su ekstremaliais epizodais
Metinis kritulių kiekis siekė 694 mm ir beveik sutapo su daugiamete norma (695 mm). Tačiau metų vidurkis slepia kraštutinius mėnesius. Vasaris buvo labai sausas — iškrito tik 17,2 mm kritulių, tai 60 proc. mažiau nei įprastai. Balandis taip pat nepasižymėjo lietumi — 21,3 mm ir 42 proc. mažiau už normą. Abu mėnesiai pateko tarp sausiausių laikotarpių nuo 1961 m.
Priešingai, liepa pasižymėjo itin dideliu kritulių kiekiu. Per mėnesį Lietuvoje iškrito 141,4 mm lietaus, todėl ji tapo trečia drėgniausia liepa per daugiau nei šešias dešimtis metų. Drėgnesnės buvo tik 1977 ir 2007 metų liepos.
Kalendorinė žiema ir pavasaris buvo sausesni už normą, vasara — drėgnesnė, o ruduo beveik atitiko daugiametį vidurkį. Žiemą iškrito 113 mm kritulių, pavasarį — 112 mm, vasarą — 276 mm, rudenį — 190 mm. Sausiausias metų mėnuo buvo vasaris, o lietingiausias — liepa.
Saulės mažiau nei įprastai
Remiantis sausio–lapkričio duomenimis, Saulė 2025 m. spindėjo 1772 valandas. Tai 115 valandų arba 6 procentais mažiau nei įprasta daugiametei normai. Žiemą ir vasarą saulės buvo mažiau, pavasarį ir rudenį — arti vidurkio.
Saulėčiausias mėnuo pasirodė esąs balandis — 251,5 valandos spindėjimo, tai 19 proc. daugiau nei įprastai. Mažiausiai saulės Lietuva sulaukė sausį — vos 19,2 valandos, ir tai buvo 53 proc. mažiau už normą.
Karščio dienos ir tropinės naktys
Karšta diena registruojama tuomet, kai oro temperatūra pasiekia arba viršija 30 °C. 2025-aisiais tokių dienų vidutiniškai buvo 1,11 — net 74 proc. mažiau nei daugiametė norma. Tai mažiausias skaičius nuo 2009 metų.
Tropinėmis vadinamos naktys, kai temperatūra nenukrinta žemiau 20 °C. 2025 m. jų buvo itin mažai — vidutiniškai 0,06, t. y. 93 proc. mažiau nei norma. Vienintelė tropinė naktis fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje.
Ilgesnės tendencijos rodo aiškų pokytį
Vertinant vidutinę metinę oro temperatūrą nuo 1961 m., 2025-ieji užima penktą vietą pagal šiltumą. Įdomu tai, kad visi šilčiausi metai patenka į laikotarpį po 2019-ųjų, o šalčiausi registruoti iki 1987 metų. Per pastaruosius trylika metų beveik visi metai buvo šiltesni už daugiametę normą, išskyrus 2021-uosius.
Apibendrinant, 2025-ieji buvo šilti, vidutiniškai drėgni ir šiek tiek mažiau saulėti. Jie taip pat tapo pirmais metais nuo 2017-ųjų, kai Lietuvoje neužfiksuota nė vienos kaitros bangos — tai ryškus klimato pokyčių ir orų kontrastų ženklas.
Meteo.lt informacija
