2026-ieji daugeliui lietuvių taps ne tik kalendorine riba, bet ir labai konkrečiu gyvenimo lūžiu. Tai metai, kai galutinai susilygins vyrų ir moterų pensinis amžius, dar kartą pailgės būtinasis stažas, o pensijų dydžiai ūgtels tiek, kad skirtumas tarp skubėjimo ir kantrybės gali siekti dešimtis ar net šimtus eurų kas mėnesį. Tačiau už didesnius skaičius slepiasi ne tik džiugios naujienos – 2026-ieji pareikalaus ir ypač tikslių sprendimų.
Paskutinė pensinio amžiaus didinimo stotelė
Ilgus metus trukęs procesas 2026 m. pasieks finišą. Nuo 2012-ųjų pensinis amžius Lietuvoje buvo kasmet didinamas – vyrams po 2 mėnesius, moterims po 4. Šis lėtas, bet nuoseklus kilimas turėjo vieną aiškų tikslą: suvienodinti pensinį amžių abiem lytims.
2026 metais tai taps realybe. Ir vyrai, ir moterys teisę į senatvės pensiją įgis tik sulaukę 65 metų. Tai reiškia, kad jokių „pereinamųjų“ išimčių daugiau nebeliks – sistema pasieks galutinį modelį, kuris, bent jau kol kas, daugiau nebus keičiamas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne kartą pabrėžė, kad po 2026 m. pensinio amžiaus ilginimas neplanuojamas. Anksčiau svarstyta idėja susieti jį su vidutine gyvenimo trukme buvo atmesta, todėl artimiausiais metais ši riba liks stabili.
Kodėl tema vis dar jautri
Nors 65 metų riba jau nebestebina, kontekstas išlieka sudėtingas. Ministerijos duomenys rodo, kad vidutinė sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra gerokai trumpesnė nei pensinis amžius – vyrams ji siekia apie 58 metus, moterims – kiek daugiau nei 62. Tai reiškia, kad dalis žmonių pensinį amžių pasiekia jau turėdami rimtų sveikatos problemų.
Dėl šios priežasties valstybė kol kas nesiima dar griežtesnių sprendimų, tačiau kartu palieka gyventojams pasirinkimo laisvę – pensiją galima ne tik gauti laiku, bet ir paankstinti ar atidėti.
Stažas: skaičius, kuris lemia ne tik teisę, bet ir sumą
Vien pensinio amžiaus nepakanka. Kad žmogus apskritai turėtų teisę į senatvės pensiją, jis privalo sukaupti ne mažesnį nei 15 metų minimalųjį stažą. Nesurinkus šios ribos, senatvės pensija nemokama.
Tačiau tikrasis pensijos dydis priklauso nuo vadinamojo būtinojo stažo. Šis rodiklis taip pat nuosekliai ilginamas nuo 2018 metų – kasmet po pusę metų. 2026 m. jis sieks 34,5 metų, o 2027-aisiais pasieks galutinę ribą – 35 metus, po kurios nebedidės.
Svarbus niuansas: bendroji pensijos dalis yra vienoda visiems, tačiau už kiekvienus metus, viršijančius būtinąjį stažą, ji didėja. Tai reiškia, kad ilgesnis darbo gyvenimas tiesiogiai virsta didesne pensija.
Iš ko iš tikrųjų susideda pensija
Pensija nėra vienas skaičius. Ją sudaro dvi dalys:
- Bendroji dalis – garantuojama visiems, kurie turi bent minimalų stažą.
- Individualioji dalis – priklauso nuo žmogaus atlyginimo ir sumokėtų įmokų. Kuo didesnės įmokos ir kuo ilgiau jos mokėtos, tuo daugiau apskaitos taškų sukaupiama, o kartu – ir didesnė pensija.
Būtent ši individualioji dalis lemia, kodėl dviejų žmonių, turinčių tą patį stažą, pensijos gali skirtis šimtais eurų.
2026-ieji atneš apčiuopiamą augimą
Vienas iš ryškiausių 2026 metų pokyčių – pensijų didėjimas. Skaičiuojama, kad vidutinis augimas sieks apie 12 procentų, išlaikant pastarųjų metų dviženklį tempą.
Ką tai reiškia praktiškai?
– Vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti maždaug 80 eurų ir pasiekti apie 750 eurų.
– Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą augs dar sparčiau – apie 90 eurų, iki maždaug 810 eurų per mėnesį.
Tai reikš, kad senatvės pensija sudarys beveik pusę vidutinio atlyginimo „į rankas“, o su būtinuoju stažu – net kiek daugiau nei pusę.
Ankstyva pensija: sprendimas su ilgalaikėmis pasekmėmis
Į pensiją galima išeiti ir anksčiau – likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto amžiaus. Tačiau čia slypi viena didžiausių finansinių spąstų.
Už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį senatvės pensija mažinama 0,32 procento visam likusiam gyvenimui. Jei žmogus pasinaudoja visa penkerių metų galimybe, jo pensija sumažėja beveik penktadaliu.
Pavyzdžiui, jei teorinė pensija siektų apie 670 eurų, išėjus į išankstinę pensiją ji galėtų sumažėti iki maždaug 540 eurų. Ir šis skirtumas niekada nebedings – net po indeksavimų suma bus mažinama nuo jau padidintos bazės.
Atidėjimas: kantrybė, kuri atsiperka
Visiškai priešingas efektas laukia tų, kurie nusprendžia atidėti pensijos gavimą. Už kiekvienus atidėjimo metus pensija didėja 8 procentais, o maksimalus laikotarpis – 5 metai.
Tai reiškia, kad vien tik dėl atidėjimo pensija gali išaugti net 40 procentų, neskaičiuojant kasmetinės indeksacijos ir papildomai sukaupto stažo, jei žmogus tuo metu dirba.
Praktikoje tai vienas palankiausių sprendimų tiems, kurie jaučiasi pakankamai stiprūs dirbti ilgiau – finansinė grąža čia akivaizdi.
Metai, kai sprendimai tampa lemtingi
2026-ieji bus ne tik „didesnių pensijų“ metai. Tai bus metai, kai kiekvienas pasirinkimas – skubėti, laukti, dirbti ar pasitraukti – turės ilgalaikių pasekmių. Skirtumas tarp sprendimų gali reikšti ne kelis eurus, o šimtus kas mėnesį visą likusį gyvenimą.
Todėl svarbiausia pamoka artėjantiems metams paprasta, bet reikšminga: pensija – ne tik amžius, bet ir strategija. Ir kuo anksčiau ji apgalvojama, tuo daugiau ramybės gali atnešti vėliau.
