Kasdien naudojamas, niekuo neišsiskiriantis virtuvės prietaisas gali slėpti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mažytis aukso fragmentas, įmontuotas į jo vidų, tyliai dirba jums – laidžios jungtys, patikimumas ir ilgaamžiškumas. Skamba kaip pasaka, tačiau tai grynas techninis faktas: net kukliausioje mikrobangų krosnelėje slypi 22 karatų aukso pėdsakai.
Auksas virtuvėje – ne prabanga, o inžinerijos sprendimas
Elektronikos pramonėje auksas naudojamas ne dėl grožio, o dėl savo išskirtinių fizinių savybių. Jis puikiai praleidžia elektrą, nesidengia oksidų sluoksniu ir nesidėvi nuo temperatūrų kaitos. Dėl to šis taurusis metalas tampa idealiu laidžių jungčių ir kontaktų paviršiumi.
Mikrobangų krosnelėje auksas slypi giliai – plokščių jungtyse, signalų kontaktuose ir mikroschemose. Jo kiekis mikroskopinis – mažiau nei šimtoji gramo dalis. Tačiau tokio tikslumo metalas leidžia prietaisui veikti stabiliai daugelį metų.
Varis ar sidabras teoriškai galėtų atlikti tą pačią funkciją, tačiau abu oksiduojasi – sidabras patamsėja, o varis praranda laidumą. Auksas – amžinas. Jis nei koroduoja, nei keičia savo savybių, todėl inžinieriai jį renkasi kaip „tylų garantą“, saugantį nuo gedimų.
Vienos krosnelės lobis – simbolinis, bet planetai reikšmingas
Viename buitinės technikos įrenginyje aukso tiek mažai, kad jo vertė nesiekia nė euro. Tačiau tona elektroninių atliekų gali slėpti net 200 gramų gryno aukso – maždaug tiek, kiek sveria keli aukso žiedai.
Kartu su auksu mikrobangėse ir kituose prietaisuose randama vario, aliuminio, platinos. Visi šie metalai yra išgaunami sunkiai, o jų kasyba daro milžinišką poveikį aplinkai. Dėl to elektronikos atliekų perdirbimas tampa svarbia grandimi žaliavų cikle.
Pavojinga aukso medžioklė: kodėl nereikia ardyti patiems
Sugedusios mikrobangų krosnelės ardymas namų sąlygomis – pavojingas. Net atjungtas prietaisas gali kaupti elektros krūvį kondensatoriuose, o netinkamas prisilietimas sukelia stiprų smūgį.
Be to, aukso atskyrimas iš elektronikos dalių reikalauja cheminių procesų su rūgštimis ir cianidais. Šios medžiagos toksiškos ir aplinkai, ir žmogui. Todėl vienintelis saugus būdas išgauti tauriuosius metalus – atiduoti į specializuotus perdirbimo centrus.
Perdirbimas: kaip paslėptas lobis įgyja naują gyvenimą
Perdirbimo gamyklose elektronikos plokštės susmulkinamos į dulkes. Magnetai, centrifugos ir cheminiai procesai atskiria metalus. Auksas išlydomas, išvalomas ir grįžta į gamybą – į naujus išmaniuosius telefonus, automobilių jutiklius ar medicininę įrangą.
Vienas žmogus, atidavęs seną mikrobangų krosnelę, išgelbės vos kelis miligramus aukso. Tačiau milijonai tokių veiksmų leidžia sumažinti kasybos poreikį ir užkirsti kelią tonoms elektroninių atliekų, kurios kitu atveju nugultų sąvartynuose.
Ką galite padaryti jūs
- Nelaikykite sugedusios technikos sandėlyje – nuvežkite ją į artimiausią elektronikos perdirbimo punktą.
- Nepirkite perteklinės įrangos, kuri greitai taps atlieka. Kokybė ir ilgaamžiškumas svarbiau nei mada.
- Rinkitės gamintojus, deklaruojančius perdirbtų medžiagų naudojimą. Tokios įmonės realiai mažina planetos išteklių eikvojimą.
Mažas gestas, didelis poveikis
Kiekvienas senas prietaisas – tai maža aukso gysla, laukianti antro gyvenimo. Perdirbdami mes ne tik tausojame gamtą, bet ir prisidedame prie tvaresnio pasaulio, kuriame net menkiausi buitiniai daiktai turi savo vertę.
Tad kitą kartą, kai jūsų mikrobangų krosnelė nustos veikti, pažiūrėkite į ją ne kaip į metalo laužą, o kaip į šiuolaikinės alchemijos šaltinį. Galbūt joje slypintis 22 karatų auksas dar sužibs kitame įrenginyje – ar net jūsų delne.
