Ar gali būti, kad gyvybė gali tiesiog „išjungti“ save tūkstančiams metų ir vėl atgyti tarsi nieko nebūtų nutikę? Skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau būtent tai šiandien vyksta laboratorijose. Rusijos mokslininkai prikelė mažyčius organizmus, kurie 24 000 metų buvo įstrigę Sibiro amžinajame įšale. Šis atradimas ne tik sužadina vaizduotę, bet ir kelia rimtų klausimų: ar mes pasiruošę tam, ką dar slepia ledo gelmės?
Organizmai nėra monstrai iš siaubo filmų. Tai mikroskopinės būtybės — bdeloidiniai rotiferiai, ilgą laiką žinomi dėl savo neįtikėtino atsparumo ir gebėjimo išgyventi ten, kur kiti organizmai žūtų akimirksniu. Tačiau faktas, kad jie sugebėjo „išgyventi“ milijonus metų trunkančiame užšalime ir vėl sugrįžti į aktyvią būseną, atveria naują mokslo skyrių.
Amžinojo įšalo lobiai: kas slypi žemės gelmėse?
Sibiras dažnai pristatomas kaip atšiauri, negailestinga teritorija, tačiau mokslininkams tai — tikras archyvas. Kaip rašo „Popular Mechanics“, tyrėjų komanda paėmė mėginius iš 3,5 metro gylio, sluoksnių, kurie buvo užšalę nuo pleistoceno epochos pabaigos. Izotopiniai tyrimai parodė, kad šiai medžiagai maždaug 24 tūkstančiai metų.
Kai dirvožemis buvo atšildytas, įvyko tai, kas prieš kelis dešimtmečius būtų atrodę neįmanoma: rotiferiai atgijo ir net pradėjo daugintis nelytiniu būdu. Visa tai dėl kriptobiozės — ypatingos būsenos, kai organizmo medžiagų apykaita beveik visiškai sustoja, o gyvybė tarsi pakimba tarp miego ir mirties. Šis reiškinys leidžia „perlaukti“ ekstremalias sąlygas, kurios būtų mirtinos daugumai kitų rūšių.
Klonavimas, kuris kelia klausimų
Tyrėjams teko netikėtas iššūkis. Rotiferiai dauginasi taip, kad jų palikuonys tampa beveik identiškais klonais. Tai apsunkina bandymus tiksliai nustatyti, kurie individai prabudo po tūkstantmečių, o kurie atsirado jau laboratorijoje. Mokslininkai pripažįsta, kad šis procesas gali smarkiai apsunkinti tyrimus, tačiau kartu suteikia unikalią galimybę stebėti evoliucinius procesus beveik „sulėtintame“ režime.
Kodėl tai gali pakeisti mūsų ateitį?
Šio atradimo potencialas apima daug daugiau nei vieną mikroskopinių organizmų rūšį. Kriptobiozės tyrimai gali paveikti kriobiologiją, naujus maisto saugojimo metodus ir netgi mediciną — nuo organų užšaldymo iki lėtinių ligų gydymo koncepcijų. Kai kurie mokslininkai net svarsto, kad tokie procesai ateityje galėtų prisidėti prie ilgų kosminių kelionių, kai žmonėms tektų išgyventi itin ekstremalias sąlygas.
Tai tik pradžia
Šiandien tyrėjai džiaugiasi, kad pavyko atkurti gyvybę organizmuose, kurie buvo laikomi tarsi „užkonservuoti“ laike. Jie ne tik atgijo — jie vėl dauginasi, gyvena ir elgiasi taip, lyg laikas nebūtų jų palietęs. Tai įrodo, kad gamta slepia mechanizmus, kurių dar nesuprantame iki galo.
Tačiau kartu šis atradimas primena ir kitką: kiek tokių organizmų dar slypi ledo gelmėse, ir ar visada bus saugu juos pažadinti?
Šaltinis: https://tech.wp.pl/robaki-zombie-z-syberii-naukowcy-przywrocili-do-zycia-organizmy-sprzed-24-tys-lat,7237788132375040a
