Ar galėtumėte išgyventi senojoje Lietuvos sodyboje? Skundžiatės atšalusiais radiatoriais ir skersvėjais. Sušąlate pakeliui į autobusų stotelę arba pavargote nuolat kasti automobilį iš sniego krūvos.
Bet ar galėtumėte šešis mėnesius gyventi 30 laipsnių šaltyje, kai visa jūsų dviejų dešimčių žmonių šeima susispietusi viename kambaryje, po lubomis tvyrant dūmams, o už sienos mūkaujant karvei? Ne, tai ne kažkokia ekstremali kelionė ir ne šiuolaikinis „grįžimas į gamtą“ – tai tikra žiema senoviniuose Lietuvos kaimuose.
Vienos kelionės į Aukštaitijos pakraščius metu man pasisekė ne tik pamatyti sodybas, kuriose gyveno kelios tokios milžiniškos šeimos, bet ir išgirsti neįtikėtinų detalių iš vietos pagyvenusių gyventojų apie tai, kaip jų seneliai išgyveno atšiaurias šiaurės ir rytų žiemas.
Namai „ant akmenų“
Ir tai kaimuose, o ne šiuolaikiniuose miestuose, kur pastatai statomi ant gelžbetoninių pamatų. Aukšti pamatai iškeldavo namą iki pusantro metro virš žemės. Ir visa tai todėl, kad žiemą iškrisdavo tiek daug sniego, kad „pirmo aukšto“ langus užguldavo pusnys – tad namus tekdavo statyti aukščiau. Be to, žemė giliai įšaldavo, o be oro sluoksnio ar tvirtų akmeninių pamatų šaltis iš apačios skverbdavosi tiesiai į namą. Rūsys arba aukšti pamatai tarnavo kaip buferis tarp šalčio ir gyvenamųjų kambarių.
Kiti skaitoPadovanojau vyrui „PlayStation 5“, bet po to, ką pamačiau spintoje, man viskas tapo aišku apie jo „staigmeną“ kovo 8 d.
Maži langai ir storos sienos
Mediniai rąstai būdavo parenkami stori, ištisi, sukertami taip, kad vėjas neturėtų kur įlįsti. Tarp rąstų kimšdavo samanų ir pakulų, siūles užtepdavo moliu, o perdangose beriamas sausų lapų ar drožlių sluoksnis. Langai – maži, kad neišeitų šiluma, o senovėje vietoj stiklo būdavo naudojamos plėvelės ar net gyvulių pūslės.
Per didžiausias šalnas langai papildomai buvo uždengiami šiaudiniais kilimėliais. Ar galite įsivaizduoti, kaip tamsu būdavo viduje? Juk nebuvo elektros apšvietimo, tik žvakė, lempa ar aliejinė lempa. Tuo pačiu metu lubos būdavo specialiai žemos – apie du metrus. Šiltas oras kyla aukštyn, tad kam jį vytis po tolimosiomis sijomis?
Rūkykla
O dabar dėmesio – įdomiausia! Prisimenate, rašiau apie patalpas, kur dūmai garbanojasi po lubomis? Pasirodo, tokia šildymo sistema daug kur buvo efektyvesnė nei vėlesnės. Rūkyklos tipo krosnys ir dūminės pirkios logika paprasta: dūmai iš karto nepabėga į kaminą, o pirmiausia atiduoda šilumą sienoms ir orui. Tokiose patalpose žiemą būdavo labai šilta, žmonės basomis vaikščiodavo ant lygintų molinių ar lentų grindų. Savo ruožtu malkų sunaudojimas galėdavo būti kelis kartus mažesnis nei vėlesniuose namuose su įmontuotais kaminais.
Taip, ant sienų nusėsdavo suodžiai. Tačiau vietiniai pasakodavo dalyką, kuris šiandien skamba beveik kaip stebuklas: į dūmines patalpas nepatekdavo parazitai, o rąstai lėčiau pūdavo. Po dūminėmis lubomis laikomi įrankiai ir medžiagos tarnaudavo daug ilgiau.
Orkaitė
Žinoma, be didelės duonkepės krosnies – niekur. Žiemą visas gyvenimas telkėsi aplink ją. Žmonės joje gamindavo maistą, kepdavo ruginę duoną, miegodavo ant krosnies, kartais net prausdavosi viduje, džiovindavo grybus ir uogas ant lentynų. O paukštiena žiemą neretai būdavo laikoma pašiūrėje ar nišoje po krosnimi. Krosnis kūrenama vieną ar du kartus per dieną – dažniausiai ryte. Dėl masyvios molio ir akmens konstrukcijos ji išlaikydavo šilumą iki 24 valandų, net ir esant dideliam šalčiui. Be to, pati krosnis užimdavo didelę viso kambario dalį – tai buvo tvirta konstrukcija storomis sienomis.

20 žmonių kambaryje
Taigi, priėjome prie pagrindinio galvosūkio. Kaip 20 žmonių tilpdavo viename kambaryje, kuris savo dydžiu primena mažą butą? Labai paprastai – vertikaliai ir eilėmis. Šilčiausia vieta – krosnies viršus – būdavo skirta močiutei ir mažyliams. Aukštos lentynos prie lubų tapdavo vaikų karalyste.
Suaugusieji miegodavo ant suolų palei sienas ir ant didelių kraičio skrynių. Šeimininkas – savo pusėje su įrankiais, šeimininkė – prie krosnies. Jaunavedžiams pasisekdavo labiausiai – jie turėdavo atskirą kampelį, atitvertą užuolaida.
Toliau skaitykite kitame puslapyje.
