Po Šaltojo karo daugelis tikėjo, kad globalus konfliktas liko praeityje. Tačiau didžiųjų valstybių varžybos vėl aštrėja, o branduolinį arsenalą turinčių šalių skaičius — nemažas. Tai reiškia, kad bet koks strateginis klaidingas žingsnis gali turėti pasaulinių pasekmių.
Analitikai šiandien išskiria penkias zonas, kuriose 2026-aisiais galėtų užsimegzti plataus masto karas.
1. Rytų Europa: eskalacija ir nenuspėjamumas
Rusija tebėra didžiausią branduolinį arsenalą turinti valstybė pasaulyje ir nuolat demonstruoja karinę galią bei agresyvią retoriką.
Įtampos išlieka dėl:
- karinių pratybų prie NATO sienų,
- provokacijų oro erdvėje ir jūroje,
- geopolitinio spaudimo kaimyninėms šalims.
Rizika kyla todėl, kad bet koks incidentas gali greitai peraugti į platesnį NATO ir Rusijos susidūrimą. Kol kas tiesioginės konfrontacijos scenarijus laikomas mažai tikėtinu, tačiau grėsmė išlieka.
2. Taivanas ir Pietų Kinijos jūra: Azijos „parako statinė“
Kinija sparčiai plečia karinį pajėgumą ir dar labiau didina spaudimą Taivanui, tuo pat metu stiprindama pozicijas Pietų Kinijos jūroje.
Šis regionas pavojingas, nes:
- čia aktyvios JAV, Japonijos, Australijos ir Indijos pajėgos,
- nuolat vyksta kariniai manevrai,
- kyla incidentų tarp karo laivų ir orlaivių.
Jei įvyktų karinis konfliktas dėl Taivano ar jūrinių teritorijų, į jį galėtų būti įtrauktos kelios branduolinį ginklą turinčios šalys.
3. Korėjos pusiasalis: karas, kuris niekada oficialiai nesibaigė
Šiaurės Korėja aktyviai plėtoja raketų ir branduolinių ginklų programą.
Pagrindinės grėsmės:
- reguliarūs balistinių raketų bandymai,
- retorika prieš Pietų Korėją ir JAV,
- nestabili vidaus situacija ir ekonominė priklausomybė nuo išorės partnerių.
Kadangi Korėjos karas oficialiai nebuvo užbaigtas taikos sutartimi, vienas incidentas gali greitai peraugti į karinę eskalaciją, įtraukiant JAV ir regiono sąjungininkes.
4. Artimieji Rytai: nuolatinės branduolinės įtampos grėsmė
Iranas ir toliau plečia savo branduolinę programą, o Izraelis atvirai deklaruoja, kad neleis Teheranui pasiekti branduolinio ginklo.
Galimos rizikos:
- smūgiai prieš branduolinius objektus,
- regioninių grupuočių įtraukimas,
- didžiųjų valstybių paramos blokų susidūrimas.
Jei konfliktas peržengtų regiono ribas, pasekmės paliestų ir energijos rinkas, ir globalų saugumą.
5. Pietų Azija: Indijos ir Pakistano branduolinis balansas
Indija ir Pakistanas turi branduolinius arsenalus ir ilgą istoriją teritorinių konfliktų.
Situaciją komplikuoja:
- periodiniai karinių incidentų paūmėjimai,
- abipusis nepasitikėjimas,
- išorinės partnerystės su kitomis didžiosiomis valstybėmis.
Net ribotas karinis susidūrimas čia galėtų peraugti į branduolinę eskalaciją.
Ką tai reiškia pasauliui 2026-aisiais?
Šios penkios zonos parodo vieną bendrą tendenciją:
didelės valstybės vis rečiau vengia tiesioginių jėgos demonstracijų.
Šiuolaikiniai konfliktai gali prasidėti:
- dėl teritorijų,
- dėl resursų,
- dėl technologinės ar karinės galios balanso.
Jei viena pusė klaidingai įvertins kitos ketinimus, pasekmės gali būti globalios.
Išvada: įtampos taškai išlieka — bet dar yra diplomatijos langas
Nors Trečiasis pasaulinis karas nėra neišvengiamas, rizika šiandien didžiausia per kelis dešimtmečius.
Sprendžiamą vaidmenį turi:
- diplomatinės pastangos,
- karinės kontrolės mechanizmai,
- tarptautinis spaudimas deeskalacijai.
Jei šių priemonių nepavyks išlaikyti, bet kuris iš minėtų regionų gali tapti kibirkštimi, uždegančia didesnį konfliktą.
Šaltinis: https://nationalsecurityjournal.org/5-places-world-war-iii-could-break-out-in-2026/
