Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

–53 °C ir išsiderinęs poliarinis sūkurys. Ar Europai – ir Lietuvai – gresia toks pats scenarijus?

Poliarinis sūkurys atneš šaltį
5 min. skaitymo

Kanada šią žiemą įžengė taip, kaip neturėtų įžengti niekada. Jukono regione užfiksuota net –53 laipsnių Celsijaus temperatūra – tai ne tik ekstremalus šaltis, bet ir rekordinis ankstyvumas. Tokios temperatūros paprastai pasiekiamos tik žiemos viduryje, tačiau šį kartą jos smogė jau gruodžio pradžioje. Meteorologai kalba apie rimtą atmosferos sutrikimą, kurio centre – poliarinis sūkurys. Natūraliai kyla klausimas: ar tai, kas dabar vyksta Šiaurės Amerikoje, gali persikelti ir į Europą?

–53 °C dar prieš Kalėdas: kodėl tai pavojingas signalas

Pastarosiomis dienomis didžiąją Kanados dalį apėmė stingdantis šaltis. Naktimis temperatūra daugelyje vietų nukrito iki –40, kai kur net iki –50 laipsnių. Vėjo šalčio efektas prerijose siekė –40 °C ir daugiau, o sąlygos tapo pavojingos ne tik transportui, bet ir gyvybei.

Tačiau meteorologus labiausiai neramina ne pats skaičius termometre, o tai, kada jis buvo pasiektas. –53 laipsniai gruodžio pradžioje – tai reiškinys, kuris per pastaruosius 30 metų nebuvo fiksuotas. Tai rodo, kad įprasti atmosferos procesai šią žiemą neveikia taip, kaip turėtų.

Poliarinis sūkurys – nematomas kaltininkas

Šio šalčio šaknys glūdi toli nuo Kanados. Itin šaltos oro masės susiformavo Sibire, vėliau per Arktį nuslinko į Šiaurės Ameriką. Tai klasikinis Arkties šalto oro protrūkis, glaudžiai susijęs su poliarinio sūkurio elgesiu.

Poliarinis sūkurys – tai milžiniška, aplink Arktį besisukanti šalto oro sistema, laikanti ekstremalų šaltį „užrakintą“ šiaurėje. Kai sūkurys stiprus, šaltis lieka Arktyje. Tačiau kai jis susilpnėja, pasislenka ar tampa nestabilus, ledinės oro masės gali prasiveržti toli į pietus – į Kanadą, JAV ar net Europą.

Būtent tai ir įvyko dabar. Apatiniai stratosferos sluoksniai smarkiai atvėso, sūkurys prarado stabilumą, o šaltis išsiliejo tarsi iš atidaryto šaldiklio.

Kodėl dabar kenčia Kanada, o ne Europa?

Nors poliarinis sūkurys yra bendras visam Šiaurės pusrutuliui, jo poveikis skirtingiems regionams priklauso nuo vieno itin svarbaus veiksnio – srovinės srovės (jet stream) padėties.

Šiuo metu srovinė srovė susiformavo taip, kad didžioji dalis arktinio šalčio nukreipiama į Šiaurės Ameriką. Europa kol kas lieka „šiltesnėje“ šios sistemos pusėje, kur vyrauja švelnesnės, iš Atlanto atkeliaujančios oro masės.

Tai reiškia, kad dabartinis Kanados šaltis automatiškai nereiškia artėjančios katastrofos Europoje. Tačiau tai taip pat nereiškia, kad galime ramiai atsipūsti.

Kanados –53 °C nėra tik vietinė anomalija
Kanados –53 °C nėra tik vietinė anomalija
i

Ar toks šaltis gali pasiekti Europą?

Trumpas atsakymas – teoriškai taip. Istorija jau yra parodžiusi, kad esant tam tikroms atmosferos sąlygoms, Sibiro šaltis gali pasiekti net Vidurio ir Vakarų Europą. Tokie epizodai buvo fiksuoti ir praeityje, kai žiemos tapdavo itin atšiaurios.

Tačiau ilgesnis atsakymas – šiuo metu nėra jokių konkrečių signalų, kad Europą artimiausiu metu pasieks Kanados masto šaltis. Atlanto vandenynas veikia kaip natūralus „šildytuvas“ ir dažnai sušvelnina ekstremalias oro mases dar joms nepasiekus žemyno gilumos.

Vis dėlto situacija išlieka dinamiška. Jei poliarinis sūkurys ir toliau silpnės arba bus stipriai sutrikdytas, srovinė srovė gali pakeisti kryptį. Tokiu atveju Arkties oras galėtų būti nukreiptas ir Europos link.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuva, kaip ir visa Europa, kol kas yra santykinai saugioje zonoje. Tačiau meteorologai pabrėžia, kad tokie ekstremalūs įvykiai Arktyje statistiškai padidina stiprių šalčių tikimybę vėlesniu žiemos laikotarpiu.

Tai nereiškia, kad termometrai staiga rodys –40 ar –50 laipsnių. Tačiau tai gali reikšti staigius temperatūros kritimus, ilgesnius šalčio periodus, didesnę sniego audrų ar apledėjimo riziką.

Signalas, kurio nereikėtų ignoruoti

Kanados –53 °C nėra tik vietinė anomalija. Tai perspėjantis signalas, rodantis, kad didelio masto atmosferos sistema šią žiemą elgiasi neįprastai. Tokie procesai niekada nebūna izoliuoti – jie daro įtaką visam Šiaurės pusrutuliui.

Kol kas Europa lieka už šalčio bangos ribų. Tačiau poliarinis sūkurys – ne statiškas reiškinys. Jis gali pasikeisti greitai ir netikėtai. Todėl meteorologai atidžiai stebi situaciją Arktyje, nes būtent ten sprendžiasi, kokia bus likusi žiema.

Kanados scenarijus Europoje išlieka reta išimtis. Tačiau šios žiemos pradžia jau parodė: tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, dabar tampa vis realesniu klimato žaidimo variantu.

Šaltinis: https://www.fr.de/panorama/kontrolle-europa-brutale-hammerkaelte-wie-in-kanada-53-grad-polarwirbel-ausser-zr-94086162.html

Esu KAIPKADA.LT portalo redaktorius. Mano tikslas – suteikti skaitytojams aktualią, patikimą ir naudingą informaciją, padedančią geriau suprasti pasaulį aplink mus. Siekiu padėti atrasti svarbiausias žinias ir dalintis įvykiais, kurie gali turėti realią įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui.
2 komentarai
  • sakau jum Lietuvoje buvo 36 šalčio 2006m. ir nieko nesušalėm tiesa tais metais būtent prie to šalčio ant kelių ušalė fūros varomos dyzelio tais metais ir mano dyzeliukas pasatukas buvo užšales bevažiuojant iš vieno miesto i kitą gerai kad iki namų buvo likę 1 kilometras tai mašiną palikęs parėjau pėstute

  • Nu va sukuriukas pasisuko ir orai pasikeitė ,o prie ko cia tas co2 ir automobiliu mokestys sukurio gi nepasuksi jis nepaperkamas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.