Degalų pylimas atrodo visiškai kasdieniška ir paprasta procedūra, tačiau būtent šioje vietoje daugelis vairuotojų daro pasikartojančią klaidą, kuri ilgainiui gali kainuoti brangiai. Kalbama apie įprotį tęsti degalų pylimą net ir tada, kai kolonėlės pistoletas jau automatiškai išsijungė.
Kai pildant baką pasigirsta spragtelėjimas, tai nėra atsitiktinumas. Degalų pylimo sistema suprojektuota taip, kad tiksliai nustatytų momentą, kai bakas pasiekia saugią maksimalią ribą. Tačiau nemažai vairuotojų vis tiek dar kartą ar net kelis kartus paspaudžia pistoletą – dažniausiai tam, kad ekrane matytų „apvalią“ sumą arba būtų ramūs, jog bakas „tikrai pilnas“.
Kodėl tai nėra nekaltas įprotis
Iš pirmo žvilgsnio papildomas kelių šimtų ar net kelių dešimčių mililitrų pylimas atrodo visiškai nereikšmingas. Tačiau techniniu požiūriu tai gali turėti neigiamų pasekmių. Kai bakas jau pilnas, pertekliniai degalai gali patekti į garų surinkimo arba ventiliacijos sistemą, kuri nėra skirta skystam kurui.
Kai kuriuose automobiliuose perteklinis kuras gali būti nukreipiamas atgal į kolonėlę, todėl realiai už degalus sumokate, bet jų negaunate. Kitais atvejais degalai gali nutekėti per perpildymo vamzdelius – tai jau tiesioginis pinigų švaistymas ir papildoma tarša aplinkai.

Rizika automobilio sistemoms
Didžiausia problema – galimas pažeidimas degalų garų kontrolės sistemoje. Ši sistema skirta sugerti ir neutralizuoti degalų garus, tačiau skystas benzinas ar dyzelinas gali ją sugadinti. Tokie gedimai dažnai nepastebimi iš karto, bet laikui bėgant gali užsidegti variklio gedimo lemputė, padidėti degalų sąnaudos arba atsirasti nemalonus kvapas.
Vienkartinis toks atvejis dažniausiai didelės žalos nepadaro, tačiau jei tai tampa įpročiu, remonto išlaidos gali būti neišvengiamos.
Paprasta taisyklė, kuri padeda išvengti problemų
Išvada labai aiški: kai degalų pistoletas automatiškai išsijungia, tai ženklas, kad bakas yra pilnas. Gamintojas būtent taip ir numatė saugų degalų kiekį. Bandymas „įspausti dar šiek tiek“ neatneša jokios realios naudos, o tik didina riziką ir bereikalingas išlaidas.
Geriausias sprendimas – pasitikėti automobilio ir degalinės įranga, sustoti laiku ir leisti sistemoms veikti taip, kaip jos buvo suprojektuotos. Tai mažas įprotis, kuris ilgainiui gali padėti išvengti nemalonių ir brangių problemų.

Kitas niuansas, kodel LT putoja kuras kai daugumoje Europos šalių ne putoja. Ir pvz pripili kuro kas mažiau nei turėtų.
Sveiki,
Tiesiog primenu , jog degalai turi savybę plėstis ir garuoti. Šito proceso intensyvumas priklauso nuo degalų temperatūros t.y. tiesiogiai susiję su metų laiku ir lauko temperatūra (nors ir rezervuarai po žeme). Taigi, „pistoletas” atšoks nevisai priklausomai nuo kuro bako sistemos. Kai rašote tokius straipsnus, šaunu būtų gauti visapusišką informaciją.
Linkėjimai,
Vairuotojas Dainius.
Kada perteklinis kuras grįžta atgal i kolonėlė?Kokioi kolonelei ta procesa galima pamatyti?