Jau visai netrukus Lietuvoje įvyks svarbus astronominis lūžis – ateis astronominė žiema. Sekmadienį, gruodžio 21-ąją, sulauksime žiemos saulėgrįžos – tamsiausios ir trumpiausios metų dienos, po kurios dienos šviesa labai pamažu pradės grįžti.
Kada tiksliai prasidės astronominė žiema Lietuvoje?
Astronominė žiema Šiaurės pusrutulyje prasideda žiemos saulėgrįžos momentu. Lietuvoje jis šiemet įvyks gruodžio 21 dieną, apie 18 valandą Lietuvos laiku. Nuo šios akimirkos Saulė pasieks žemiausią padėtį danguje, o naktis taps ilgesnė už dieną.
Būtent ši data laikoma oficialia astronominės žiemos pradžia, nepriklausomai nuo to, ar lauke tuo metu bus sniego, ar vyraus pliusinė temperatūra.
Trumpiausia metų diena Lietuvoje
Gruodžio 21-oji bus trumpiausia metų diena ir Lietuvoje. Vidurio Lietuvoje, pavyzdžiui, Kauno platumoje, saulė švies apie 7 valandas ir 5–10 minučių, o šiauriniuose regionuose diena bus dar trumpesnė. Palyginimui, per vasaros saulėgrįžą diena Lietuvoje būna ilgesnė daugiau nei 11 valandų.
Tai ryškus lūžio taškas – nors šviesos dar bus labai mažai, nuo šios datos jos kasdien, nors ir beveik nepastebimai, daugės.
Kodėl po saulėgrįžos rytai dar kurį laiką bus tamsūs?
Nors po gruodžio 21-osios dienos ilgėti pradės, pokytis iš pradžių bus jaučiamas ne rytais, o vakarais. Gruodžio pabaigoje saulė dar kils vis vėliau, todėl rytai išliks tamsūs.
Ankstyviausi saulėlydžiai Lietuvoje paprastai fiksuojami apie gruodžio 13–15 dienas, kai saulė leidžiasi apie 15:40–15:45 val. Tuo tarpu vėlyviausi metų saulėtekiai dažniausiai būna apie gruodžio 28–30 dienas, kai saulė pateka tik apie 9 valandą ryto. Tai reiškia, kad net ir po saulėgrįžos rytinis tamsos pojūtis dar kurį laiką stiprės.
Dienos ilgis skirtinguose Lietuvos regionuose
Trumpiausios metų dienos trukmė Lietuvoje nėra visiškai vienoda. Šiaurės Lietuvoje diena bus keliomis minutėmis trumpesnė nei pietiniuose rajonuose. Šį skirtumą lemia geografinė platuma ir Žemės forma – kuo labiau į šiaurę, tuo trumpesnė žiemos diena.
Tačiau skirtumai nėra dideli – visoje šalyje tamsos pojūtis bus panašus, ypač debesuotomis dienomis.
Astronominė, saulės ir meteorologinė žiema – kuo jos skiriasi?
Svarbu atskirti skirtingas žiemos sąvokas. Astronominė žiema prasideda gruodžio 21-ąją ir baigiasi pavasario lygiadieniu kovą. Saulės žiema – tai laikotarpis, kai Žemės šiaurinis pusrutulis gauna mažiausiai saulės energijos; ji prasideda lapkričio pradžioje ir baigiasi vasario pradžioje, o Kalėdos laikomos jos viduriu.
Meteorologinė žiema priklauso nuo oro temperatūrų. Lietuvoje ji prasideda tada, kai vidutinė paros temperatūra kelias dienas iš eilės nukrenta žemiau nulio laipsnių. Kai kuriais metais tai nutinka dar lapkritį, kitais – tik gruodžio pabaigoje ar net sausį. Meteorologinė žiema baigiasi tik tada, kai vidutinė paros temperatūra stabiliai pakyla virš nulio.
Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis?
Sinoptikai atkreipia dėmesį, kad žiemos saulėgrįža dažnai sutampa su stipresnių šalčių periodais. Nors tai nėra taisyklė, statistiškai būtent po gruodžio 20-osios dažniau fiksuojami stabilesni žiemiški orai. Tad kartu su astronominės žiemos pradžia Lietuvoje gali sustiprėti ir tikrasis žiemos pojūtis – šaltesnės naktys, dažnesnis sniegas ir ilgesnė tamsa.
Vis dėlto gera žinia ta, kad nuo šio momento dienos jau juda šviesėjimo link – net jei tai dar sunku pajusti, gamta jau apsisuka į pavasario pusę.
Aprašyta didelė naujiena: Gruodžio 21 naktis bus ilgesnė, negu diena! O kaip tada rugsėjo 23?
O prie ko čia gruodžio 23 d.? Po gruodžio 21 d. naktys pradeda trumpėti, o dienos ilgėti. Šaltinis Wikipedia:
Maža pastabėlė. Sakyta buvo rugsėjo 23-ioji, o ne gruodžio 23-ioji.