Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Alus kaip civilizacijos variklis: kodėl prieš 10 tūkstančių metų žmonės galėjo pradėti ūkininkauti ne dėl duonos

4 min. skaitymo

Maždaug prieš 10 tūkstančių metų žmonijos istorijoje įvyko lūžis, kuris visiems laikams pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Medžiotojai–rinkėjai pamažu pradėjo kurtis vienoje vietoje, auginti javus, laikyti gyvulius ir formuoti pirmąsias sėslas bendruomenes. Tai buvo pradžia to, ką šiandien vadiname civilizacija. Tačiau klausimas, kodėl žmonės ryžosi atsisakyti klajokliško, tūkstančius metų gyvuoto gyvenimo būdo, iki šiol neturi vienareikšmio atsakymo.

Pastaraisiais metais vis daugiau mokslininkų rimtai svarsto hipotezę, kuri iš pirmo žvilgsnio skamba provokuojančiai: vienas svarbiausių šio pokyčio motyvų galėjo būti alus. Apie tai rašo New Scientist, remdamasis naujausiais archeologiniais ir antropologiniais tyrimais.

Idėja, kuri ilgai atrodė per drąsi

Mintis, kad alkoholis galėjo paskatinti žmones pradėti ūkininkauti, nėra nauja. Antropologai apie tai diskutuoja dar nuo XX amžiaus vidurio. Tačiau ilgą laiką ši teorija buvo laikoma labiau spekuliacija nei rimta moksline prielaida. Pagrindinė problema buvo techninė – archeologiniuose radiniuose labai sunku atskirti duonos ir alaus gamybos pėdsakus.

Abu produktai gaminami iš tų pačių ingredientų – grūdų ir vandens – ir reikalauja panašių procesų. Todėl ilgą laiką tyrėjai tiesiog neturėjo įrankių, leidžiančių pasakyti, ar konkretūs radiniai liudija apie kepimą, ar apie fermentaciją.

Mikroskopiniai pėdsakai, atvėrę naują vaizdą

Situacija pasikeitė tik pastaraisiais dešimtmečiais, kai buvo sukurti pažangūs analizės metodai. Tyrėjai, tokie kaip Jiajing WangDartmouth University ir Li LiuStanford University, išmoko identifikuoti su alaus gamyba susijusius mikroskopinius pėdsakus.

Tarp jų – specifiniai krakmolo grūdeliai, mielių ląstelės ir kalcio oksalatas, dar vadinamas „alaus akmeniu“. Šios medžiagos susidaro būtent fermentacijos metu ir leidžia gana tiksliai atskirti, ar indai buvo naudojami alui, ar kitam maistui ruošti.

Alus buvo verdamas anksčiau, nei manyta

Šių metodų taikymas atnešė netikėtų rezultatų. Egipto Hierakonpolyje rasta įrodymų, kad alus buvo verdamas maždaug prieš 5800–5600 metų. Tačiau dar įspūdingesni radiniai aptikti Kinijoje.

Ten, Šangšano kultūros gyvenvietėse, archeologai nustatė, kad alkoholinius gėrimus iš ryžių ir kitų augalų žmonės gamino jau prieš 8700–9000 metų. Tai reiškia, kad alus (ar bent jau jo pirmtakai) atsirado beveik tuo pat metu, kai žmonės pradėjo pereiti prie sėslaus gyvenimo būdo.

Kiek alaus galima išgerti

Kodėl alus galėjo būti toks svarbus

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista manyti, kad fermentuotas gėrimas galėjo tapti civilizacijos katalizatoriumi. Tačiau mokslininkai ragina nevertinti alkoholio vien per šiuolaikinės kultūros prizmę.

Alkoholis veikia kaip socialinis „tepalas“. Žmonės yra itin sociali rūšis, o gebėjimas kurti ir palaikyti ryšius buvo esminis mūsų išlikimui. Bendros vaišės, ritualai ir šventės stiprino bendruomenes, mažino įtampą ir skatino bendradarbiavimą.

Alų neįmanoma gaminti atsitiktinai – tam reikia pastovaus grūdų tiekimo. Tai reiškia, kad norint reguliariai virti alų, būtina auginti javus, saugoti derlių ir gyventi vienoje vietoje. Šiuo požiūriu žemdirbystė galėjo būti ne tik būdas apsirūpinti maistu, bet ir priemonė palaikyti socialinį gyvenimą.

Tačiau duona atsirado dar anksčiau

Vis dėlto „alaus hipotezė“ nėra galutinis atsakymas. Archeologiniai duomenys rodo, kad duona buvo kepama jau prieš 14 600 metų – dar tais laikais, kai žmonės buvo medžiotojai–rinkėjai. Tai reiškia, kad grūdų naudojimas maistui tikrai nebuvo naujovė.

Dėl šios priežasties dauguma mokslininkų sutinka, jog alus greičiausiai nebuvo vienintelė ar pagrindinė žemdirbystės atsiradimo priežastis.

Ne viena priežastis, o daugybė veiksnių

Kaip pabrėžia New Scientist, žmonijos istorijoje beveik niekada nebūna vienos vienintelės priežasties dideliems pokyčiams. Perėjimą prie žemdirbystės, tikėtina, lėmė daugybė veiksnių: didesnis savarankiškumas, stabilesnis maisto tiekimas, palankios gyvenamosios vietos ir socialiniai poreikiai.

Alus šioje istorijoje galėjo būti ne pagrindinis variklis, bet svarbi detalė – papildomas motyvas, padėjęs žmonėms apsispręsti keisti gyvenimo būdą.

Ir nors mintis, kad civilizacijos ištakose galėjo stovėti fermentuotas gėrimas, vis dar kelia šypseną, vis daugiau įrodymų rodo: alus prieš 10 tūkstančių metų buvo kur kas daugiau nei tik gėrimas.

Šaltinis: https://www.newscientist.com/article/2501758-did-ancient-humans-start-farming-so-they-could-drink-more-beer/

Esu KAIPKADA.LT portalo redaktorius. Mano tikslas – suteikti skaitytojams aktualią, patikimą ir naudingą informaciją, padedančią geriau suprasti pasaulį aplink mus. Siekiu padėti atrasti svarbiausias žinias ir dalintis įvykiais, kurie gali turėti realią įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.