Antarktida per kelias savaites parodė beveik 100 laipsnių kontrastą: mokslininkai perspėja, kodėl tai tik pradžia

Antarktida daugeliui atrodo kaip pasaulio kraštas, kur šaltis yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau šiemet mokslininkus nustebino ne vien žema temperatūra, o milžiniškas kontrastas tarp dviejų kraštutinių matavimų. Vienoje žemyno dalyje užfiksuotas beveik neįsivaizduojamas šaltis, kitoje – žiemai neįprasta šiluma, kuri specialistams kelia daug nerimo.

Liepos 18 d. „Concordia“ tyrimų stotyje Antarktidoje temperatūra nukrito iki –84,1 laipsnio Celsijaus. Tai buvo žemiausia mūsų planetoje užfiksuota temperatūra nuo 2012 metų. Tokie skaičiai sunkiai suvokiami kasdieniam žmogui: tai ne tiesiog „labai šalta“, o tokios sąlygos, kuriose be specialios apsaugos žmogaus organizmas ilgai neišgyventų.

Tačiau dar labiau stebina tai, kad vos prieš kelias savaites kitoje Antarktidos dalyje buvo užfiksuotas visiškai priešingas kraštutinumas. Argentinos „Esperanza“ tyrimų stotyje, esančioje Trinité pusiasalyje, birželio 6 d. temperatūra pasiekė +15,4 laipsnio Celsijaus. Skirtumas tarp šių dviejų matavimų sudarė beveik 100 laipsnių.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip prieštaravimas: jei pasaulis šyla, kodėl Antarktidoje fiksuojamas toks ekstremalus šaltis? Tačiau klimatologai pabrėžia, kad vienas šalčio rekordas nepaneigia bendros klimato kaitos krypties. Priešingai, jis parodo, kaip nenuspėjamai ir kraštutinai gali elgtis klimato sistema.

„Concordia“ stotis yra viena atšiauriausių vietų Žemėje

„Concordia“ tyrimų stotis stovi Antarktidos plynaukštėje, daugiau nei 965 kilometrų atstumu nuo artimiausios pakrantės. Ji įrengta ant maždaug 3300 metrų storio ledo dangos. Tai viena tų vietų, kur žmogus gyvena beveik laboratorinėmis sąlygomis – toli nuo civilizacijos, tarp ledo, vėjo ir šalčio, kuris daugumai žmonių būtų nepakeliamas.

Būtent čia 2010 metais buvo užfiksuota žemiausia temperatūra per visą istoriją – minus 84,7 laipsnio Celsijaus. Todėl „Concordia“ mokslininkai yra įpratę prie atšiaurių sąlygų. Vis dėlto naujausias –84,1 laipsnio matavimas išsiskiria net šiame regione. Tai ne kasdienis žiemos rytas, o ekstremalus rodiklis, kuris dar kartą parodo, kokia galinga ir nepastovi gali būti Antarktidos atmosfera.

Tokios temperatūros ne tik apsunkina žmonių darbą, bet ir primena, kad Antarktida nėra vienalytė. Vienoje jos dalyje gali būti nežmoniškas šaltis, o kitoje tuo pačiu sezonu – neįprasta šiluma. Būtent šie kontrastai dabar ir kelia didžiausią mokslininkų susidomėjimą.

Šaltis vienoje vietoje nepaneigia pasaulinio atšilimo

Leidinio „Smithsonian Magazine“ autorė Sarah Kutt aiškina, kad Antarktidos klimatui įtaką daro sudėtingi atmosferos procesai. Todėl itin žema temperatūra vienoje vietoje neprieštarauja bendrai pasaulinio atšilimo tendencijai.

Tai svarbus paaiškinimas, nes viešojoje erdvėje tokie rekordai dažnai suprantami labai paprastai: jei kažkur labai šalta, vadinasi, klimato kaita „neveikia“. Tačiau mokslininkai pabrėžia priešingai – klimato kaita nereiškia, kad visur ir visada bus tik šilčiau. Ji reiškia didesnę tikimybę kraštutiniams reiškiniams, staigesniems svyravimams ir neįprastiems orų scenarijams.

Antarktida ir toliau praranda ledo masę, o aplinkinis Pietų vandenynas pamažu šyla. Šie pokyčiai veikia ne tik ledo plotus, bet ir visą ekosistemą. Ypač jautrūs yra Antarkties kriliai, pingvinai ir Antarkties jūrų liūtai. Jų gyvenimas glaudžiai susijęs su ledo sąlygomis, vandens temperatūra ir maisto grandinės stabilumu.

Kriliai yra viena svarbiausių Antarkties ekosistemos rūšių. Jais minta daugelis gyvūnų, todėl jų kiekio ar paplitimo pokyčiai gali paveikti visą grandinę. Jei keičiasi ledas ir vandenyno temperatūra, keičiasi ir sąlygos rūšims, kurios prie šio pasaulio prisitaikė per labai ilgą laiką.

Kitoje Antarktidos dalyje žiema priminė pavasarį

Dar didesnį nerimą mokslininkams sukėlė „Esperanza“ tyrimų stotyje užfiksuota +15,4 laipsnio temperatūra. Šis rekordas pasiektas per užsitęsusią karščio bangą, kai oro temperatūra tris savaites iš eilės laikėsi aukščiau nulio.

Antarktidos žiemą toks laikotarpis atrodo labai neįprastai. Klimatologas Raulis Cordero iš Groningeno universiteto tokią anomaliją pavadino siaubinga. Pasak jo, temperatūra buvo maždaug 20 laipsnių aukštesnė už žiemos normą.

Būtent tokie reiškiniai rodo, kad didžiausia problema yra ne vien vienkartinis rekordas, o pasikartojantys nukrypimai nuo normos. Kai žiemos metu temperatūra ilgai laikosi aukščiau nulio, ledo paviršius, sniego struktūra ir vietinės ekosistemos gauna signalą, kuriam jos nėra įprastos.

Tai nereiškia, kad visa Antarktida staiga virsta šiltu žemynu. Tačiau tokie epizodai tampa labai svarbūs ilgalaikėje klimato analizėje. Jie leidžia matyti, kaip atmosferos ir vandenyno procesai keičiasi realiu laiku.

Ekstremalūs orai tampa vis dažnesni

Neįprasti reiškiniai Antarktidoje vyksta tuo pat metu, kai kitose pasaulio vietose fiksuojamos karščio bangos, sausros ir niokojantys miškų gaisrai. Šiaurės Amerikoje ir Europoje pastaraisiais metais ekstremalūs orai tampa vis sunkiau ignoruojami. Tai nebe tik mokslinių ataskaitų tema – tai žmonių kasdienybė, kai miestuose sunku ištverti karštį, miškai dega, o ūkininkai skaičiuoja sausros nuostolius.

Mokslininkai teigia, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos tokie reiškiniai tampa labiau tikėtini. Tyrimai rodo, kad Ispanijoje niokojantys miškų gaisrai dabar gali kilti iki 20 kartų dažniau, o Prancūzijoje šią vasarą patirti ekstremalūs orai ir didelio masto gaisrai dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos padažnėjo bent dvigubai.

Švedų klimato mokslininkas Johanas Rockströmas, Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto direktorius, perspėja, kad 2026-ieji gali būti tik pradžia. Jo teigimu, padėtis neišvengiamai sunkės tol, kol žmonija priartės prie prisitaikymo galimybių ribų.

Tai labai stiprus perspėjimas. Jis reiškia, kad kalbama ne tik apie ledynus, pingvinus ar tolimą Antarktidą. Kalbama apie miestus, žemės ūkį, elektros tinklus, sveikatą, vandens išteklius ir žmogaus gebėjimą gyventi vis karštesnėmis, sausesnėmis ar labiau ekstremaliomis sąlygomis.

Kodėl tai turėtų rūpėti ir Lietuvai

Lietuva nuo Antarktidos nutolusi tūkstančius kilometrų, tačiau klimato sistema neveikia atskiromis dėžutėmis. Pokyčiai Pietų pusrutulyje, vandenynuose, ledo dangose ir atmosferos cirkuliacijoje yra platesnio paveikslo dalis. Kai mokslininkai kalba apie ekstremalių reiškinių dažnėjimą, tai reiškia ne tik Antarktidą ar Pietų Ameriką.

Lietuvoje tai gali pasireikšti kitokiais būdais: dažnesnėmis karščio bangomis, stipresnėmis liūtimis, audromis, staigiais temperatūros šuoliais, sausesniais laikotarpiais vasarą ir švelnesnėmis, bet nepastovesnėmis žiemomis. Žmogui tai reiškia konkrečius dalykus – nuo sunkiau pakeliamo karščio bute iki didesnės žalos pasėliams, nuo užlietų gatvių iki brangstančio draudimo ar didesnio elektros poreikio vėsinimui.

Todėl Antarktidos rekordai nėra tik egzotiška naujiena iš pasaulio krašto. Jie tampa signalu apie klimato sistemos kraštutinumus. Vienur ji rodo beveik neįsivaizduojamą šaltį, kitur – žiemai nebūdingą šilumą, o visumoje mokslininkai mato aiškią tendenciją: pasaulis šyla, o orai tampa sunkiau prognozuojami.

Tolimos ateities scenarijai skamba dar niūriau

Mokslininkai taip pat modeliuoja labai tolimą Žemės ateitį. Kai kuriuose skaičiavimuose prognozuojama, kad po maždaug 1,9 milijardo metų vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra galėtų pasiekti net 65 laipsnius Celsijaus. Tokiomis sąlygomis neišgyventų net atspariausi sausumos augalai.

Tai nėra artimiausių dešimtmečių prognozė, todėl jos nereikėtų painioti su dabartine klimato krize. Vis dėlto tokie modeliai parodo, kad planeta nėra nekintanti. Gyvybei palankios sąlygos priklauso nuo daugybės veiksnių, o žmogaus veikla dabartiniu laikotarpiu gali stipriai paveikti tai, kokiame pasaulyje gyvens ateinančios kartos.

Šiandien daug svarbesni yra ne milijardų metų scenarijai, o artimiausi dešimtmečiai. Būtent dabar sprendžiama, kokio stiprumo karščio bangas, sausras, audras ir kitus ekstremalius reiškinius teks patirti žmonėms.

Šalčio rekordai nekeičia bendros krypties

Antarktidoje užfiksuotas –84,1 laipsnio šaltis yra įspūdingas skaičius. Tačiau jis nepanaikina fakto, kad žemynas praranda ledą, o Pietų vandenynas šyla. Lygiai taip pat vienas šaltas savaitgalis Lietuvoje nepaneigia šiltėjančių metų tendencijos.

Klimato kaitos esmė yra ilgalaikiai pokyčiai ir didėjantis kraštutinumų dažnis. Vieną sezoną gali nustebinti šaltis, kitą – karštis, trečią – sausra ar liūtys. Būtent toks nepastovumas ir tampa nauja realybe.

Sarah Kutt pabrėžia, kad ateities scenarijai labai priklausys nuo to, kaip žmonija elgsis dabar. Kiekvienas sprendimas, mažinantis poveikį aplinkai, gali sušvelninti padarinius ir padėti išsaugoti stabilesnes sąlygas ateities kartoms.

Antarktidos rekordai yra tarsi įspėjimas iš tolimiausio planetos krašto. Jie rodo, kad klimato sistema gali šokinėti tarp kraštutinumų, o mokslininkai vis garsiau kalba ne apie teorinę grėsmę, bet apie realius pokyčius, kurie jau vyksta. Ir nors vienoje vietoje termometras gali kristi iki –84 laipsnių, bendras signalas išlieka tas pats: pasaulis keičiasi, o ekstremalūs orai tampa vis ryškesne mūsų ateities dalimi.