Dar visai neseniai Lenkijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos atrodė kaip politinė fantazija, tačiau naujausios visuomenės apklausos rodo, kad ši tema vis dažniau persikelia iš radikalių diskusijų paraščių į realią viešą darbotvarkę. Nauji duomenys atskleidžia, jog parama vadinamajam „Polexit“ pasiekė aukščiausią lygį per daugelį metų.
Remiantis „United Surveys by IBRiS“ atlikta apklausa, beveik kas ketvirtas Lenkijos gyventojas pritaria idėjai, kad šalis turėtų pradėti pasitraukimo iš Europos Sąjunga procesą. Nors dauguma visuomenės vis dar palaiko narystę Bendrijoje, augantis euroskepticizmas ekspertams kelia rimtą susirūpinimą.
Kiek lenkų iš tikrųjų nori „Polexit“?
Apklausos duomenys rodo, kad:
- 65,7 proc. respondentų pasisako prieš Lenkijos išstojimą iš ES;
- 24,7 proc. pritaria pasitraukimui (11,6 proc. – „tikrai taip“, 13,1 proc. – „greičiau taip“);
- likusi dalis neturi aiškios nuomonės.
Tai – reikšmingas pokytis, lyginant su ankstesniais metais, kai išstojimo idėją palaikė tik nedidelė visuomenės dalis. Analitikai pabrėžia, kad tokio masto parama „Polexit“ dar prieš dešimtmetį būtų atrodžiusi sunkiai įsivaizduojama.
Kas dažniausiai palaiko pasitraukimą iš ES?
Apklausos rezultatai leidžia išskirti aiškias socialines grupes, kuriose euroskepticizmas yra ryškiausias:
- vyrai (28 proc. palaiko išstojimą, palyginti su 21 proc. moterų);
- 30–49 metų amžiaus gyventojai (net 38 proc. šioje grupėje pasisako už „Polexit“);
- kaimo vietovių gyventojai, iš kurių net 35 proc. norėtų palikti ES;
- dešiniųjų pažiūrų rinkėjai, ypač „Teisės ir teisingumo“ bei Konfederacijos elektoratas.
Tuo tarpu jauniausi rinkėjai (18–29 m.) išlieka labiausiai proeuropietiški – apie 61 proc. jų pasisako už narystės ES išsaugojimą. Didmiesčiuose ir vidutinio dydžio miestuose parama Europos Sąjungai taip pat gerokai didesnė nei kaimo regionuose.
Paradoksas: parama ES mažėja, nors nauda – milžiniška
Situacija atrodo ypač paradoksali, turint omenyje, kad Lenkija yra viena didžiausių ES finansinės paramos gavėjų. Pagal Vokietijos ekonomikos instituto duomenis, šalis šiuo metu užima antrą vietą ES paramos gavėjų sąraše, nusileisdama tik Graikijai. Vien šių metų ES biudžete Lenkijai numatyta apie 2,9 mlrd. eurų.
Nepaisant to, visuomenėje vis dažniau girdimi argumentai apie „per didelį Briuselio kišimąsi“, suvereniteto praradimą ir kultūrinius konfliktus.
„Esminis pokytis“ visuomenės sąmonėje
„IBRiS“ vadovas Marcinas Duma teigia, kad Lenkija pasiekė tašką, kuriame Europos Sąjunga nebėra savaime suprantamas „civilizacinis pasirinkimas“.
Pasak jo, ketvirtadalis visuomenės, palaikančios išstojimą, ir beveik dešimtadalis neturinčių nuomonės – tai signalas apie gilų mentalinį lūžį, palyginti su situacija prieš dešimt ar penkiolika metų.
Ekspertas taip pat įspėja apie augančią Rusijos dezinformacijos įtaką, kuri, pasak jo, sąmoningai stiprina antieuropietiškas nuotaikas. Jis primena, kad panašus informacinio spaudimo, visuomenės susiskaldymo ir emocinių kampanijų derinys anksčiau atvedė prie „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje.
Ar „Polexit“ – reali grėsmė?
Nors šiandien dauguma lenkų vis dar pasisako už pasilikimą ES, ekspertai sutaria: nuotaikos keičiasi greičiau nei politiniai sprendimai. Jei ekonominiai, socialiniai ar geopolitiniai sukrėtimai sustiprėtų, o dezinformacija toliau sklistų, parama išstojimui galėtų augti dar sparčiau.
Kol kas „Polexit“ lieka labiau politiniu ir ideologiniu signalu nei konkrečiu veiksmų planu, tačiau apklausos rodo aiškiai – tai jau nebe marginali idėja, o reiškinys, kurio ignoruoti nebėra įmanoma.
Šaltinis: https://wydarzenia.interia.pl/kraj/news-rosnie-poparcie-dla-polexitu-zasadnicze-zmiany-w-sondazu,nId,22501910
