Paso padavimas pasienio pareigūnui ir garsus spaudo uždėjimas, žymintis atvykimą į naują šalį, gali netrukus tapti istorija. Kelionės modernėja, o kartu keičiasi ir tai, kaip valstybės registruoja žmonių judėjimą.
2025 m. spalį Europos Sąjunga pradėjo diegti naują atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS). Tai skaitmeninė platforma, fiksuojanti biometrinius ne ES piliečių duomenis, jų atvykimo ir išvykimo datas Šengeno erdvėje. Sistema taikoma ir keleiviams iš tokių šalių kaip Serbija.
Planuojama, kad iki 2026 m. balandžio mėn. rankinį pasų antspaudavimą pakeis skaitmeninis dokumentų tikrinimas. Tikimasi, kad naujovė procesą padarys greitesnį, saugesnį ir sumažins eiles pasienyje — tačiau kartu tai reikš ir simbolinį kelionių epochos pabaigos ženklą.
Australija, Japonija, Kanada jau seniai renka biometrinius duomenis atvykimo punktuose, o Jungtinės Valstijos ketina modernizuoti savo sistemas. Skaitmenizavimas tampa norma — o tai gali uždaryti ilgą pasų antspaudų istorijos skyrių.
Nuo vaško antspaudų iki šiuolaikinio paso
Arizonos valstijos universiteto profesorius Patrickas Bixby pastebi, kad kelionėse naudojamų antspaudų šaknys siekia dar viduramžius.
Valdovai ant laiškų, leidimų ar „kelionės raštų“ dėdavo vaško antspaudus — jie liudydavo, kad žmogus turi teisę judėti ir yra apsaugotas. Tačiau modernus pasas atsirado tik XX amžiaus pradžioje.
Po Pirmojo pasaulinio karo Tautų Sąjunga nustatė pasų standartus, o valstybių sienos tapo aiškiau apibrėžtos. Antspaudai, kaip oficialus įvažiavimo ar išvažiavimo ženklas, įgavo naują reikšmę.
Nuo šeštojo dešimtmečio, prasidėjus „kelionių aukso amžiui“, paso antspaudai tapo ne tik administraciniu įrašu — jie virto statuso, laisvės ir atradimų simboliu.
Pasak profesoriaus Bixby:
„Tik po Antrojo pasaulinio karo, atsinaujinus tarptautinėms kelionėms, antspaudai įgavo sentimentalią vertę.“
Keliautojai: tarp nostalgijos ir pragmatizmo
Keliautojų reakcijos į pasų antspaudų nykimą skiriasi.
Londone gyvenanti Hristina Nabosni pripažįsta, kad jai jų trūks:
„Antspaudai man visada buvo daugiau nei įrodymas. Tai mažos atmintys apie vietas, kurių galbūt daugiau nebepamatysiu.“
Niujorko rašytojas El Bulado sutinka:
„Gauti antspaudą visada buvo tarsi maža pergalė — įrodymas, kad pasiekei vietą, apie kurią kažkada tik svajojai.“
Tuo tarpu BBC žurnalistė Žarka Radoja prisipažįsta, kad dažnas paso keitimas dėl pilnų puslapių buvo labiau našta nei romantika. Tačiau ir ji pripažįsta — be šių ženklų kelionės taps „mažiau apčiuopiamos“.
Kiti žiūri praktiškiau. Kelionių bendrovės „New Paths Expeditions“ įkūrėjas Jorge Salas-Guevara sako:
„Per metus kelyje praleidžiu 250–300 dienų. Man skaitmeninė sistema reiškia mažiau eilių, mažiau streso. Tai palengvėjimas.“
Dalis keliautojų jau dabar prisiminimus kaupia kitaip — magnetai, žemėlapiai su smeigtukais, skaitmeniniai albumai.
EES sistema: greitis vietoj ritualo
Europos Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistema veiks automatiškai:
- nuskaitys biometrinius duomenis,
- registruos atvykimą ir išvykimą,
- padės atpažinti viršytą leidžiamo buvimo laiką,
- užkirs kelią dokumentų klastojimui.
Tokios technologijos dalis keliautojų jau matė kitose valstybėse — modernūs skeneriai, elektroninės vartai, minimalus fizinio kontakto su pareigūnais.
Skaitmeniniai vartai leidžia pasienį pereiti greičiau, bet kartu panaikina vieną labiausiai atpažįstamų kelionės ritualų.
Ar viskas skaitmenizuojama be pėdsakų?
Profesorius Bixby pabrėžia, kad fizinis dokumentas turi savitą aurą:
„Turėti daiktą, kuriame užfiksuotas kelionės momentas, — tai patirtis, kurios skaitmeniniai duomenys neatkuria.“
Pasas su antspaudais — tai asmeninė istorija, kartais paveldas, kartais Jaunystės kelionių dienoraštis.
Jo nuomone, ateityje žmonės ras naujų būdų įamžinti keliones, tačiau sentimentas išliks:
„Tai klausimas apie analoginio ir skaitmeninio pasaulių santykį. Kai viskas persikelia į ekraną, prarandame dalį ritualo.“
Kas laukia toliau?
Kelionių dokumentai niekur nedings — jie tiesiog taps virtualūs. Antspaudai greičiausiai išliks kai kuriose valstybėse, ypač ten, kur technologijos diegiamos lėčiau. Tačiau Europoje ir daugelyje pasaulio regionų fizinis spausdinis antspaudas netrukus gali tapti retenybe — kaip kažkada dingo popieriniai bilietai ar ranka pildomi registracijos žurnalai. Keliautojams tai reikš mažiau eilių, mažiau popierizmo — ir mažiau vietos nostalgijai.
Ar tai pažanga, ar praradimas — kiekvienas spręs pats. Tačiau akivaizdu viena: pasaulis juda link ribų, kurios bus matomos ne paso puslapiuose, o duomenų bazėse.
Šaltiniai:
- https://www.ucpress.edu/books/license-to-travel/paper
- https://www.bbc.com/serbian/articles/c62n464v5kwo/lat
