Portsmuto universiteto fizikas Melvinas Vopsonas pasiūlė koncepciją, kuri gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie Visatą. Jo tyrimai rodo: informacija gali turėti masę. Dar daugiau — elementariosios dalelės esą „nešiojasi“ savo informacinius duomenis.
Jeigu tai tiesa, tai reiškia, kad informacija nėra tik abstrakti sąvoka arba kompiuterinių sistemų produktas. Ji tampa fiziniu Visatos komponentu. Ir būtent čia atsiranda stulbinanti mintis: tokia struktūra labai primena pažangią kompiuterinę simuliaciją.
Naujas dėsnis: kai entropija nesielgia taip, kaip turėtų
Vopsono tyrimai remiasi antruoju termodinamikos dėsniu, kuris teigia, kad bet kurioje sistemoje entropija (chaosas) ilgainiui didėja. Tačiau žvelgiant į informacines sistemas, situacija pasirodė priešinga — chaosas neauga.
Mokslininkas šį reiškinį pavadino infodinamika. Ji, pasak jo, daro įtaką biologijai, atominei fizikai ir net kosmologijai. Esmė paprasta: informacinės struktūros linkusios tvarkytis, susispausti, optimizuotis.
Tai labai primena kompiuteriuose vykstantį failų glaudinimą — duomenų pertekliaus šalinimą siekiant efektyvumo.
Infodinamika ir Visatos simetrija: užuomina apie „programą“
Pagal Vopsoną, infodinamika padeda paaiškinti, kodėl Visatoje tiek daug simetrijos. Planetų, atomų, net genetinių sekų struktūros atrodo pernelyg tvarkingos, pernelyg racionalios.
Ši tvarka, anot mokslininko, gali būti programinės tvarkos rezultatas — tai, kas vyksta ir kompiuterinėse sistemose.
Tokios idėjos nereiškia, kad egzistuoja „žaidimų kūrėjas“, tačiau jos paneigia mintį, kad viskas atsirado chaotiškai ir atsitiktinai.
Populiarėjanti hipotezė: nuo fizikos laboratorijų iki Silicio slėnio
Modeliavimo hipotezė — idėja, kad gyvename pažangioje simuliacijoje — šiandien nagrinėjama ne tik filosofijoje, bet ir moksle.
Apie ją yra kalbėję žinomi technologijų pasaulio atstovai, tarp jų ir Elonas Muskas. Pagal šią teoriją:
- fizikos dėsniai yra užprogramuoti,
- informacija yra pagrindinis struktūrinis elementas,
- realybė labiau panaši į skaitmeninę aplinką nei į klasikinę materiją.
Drąsesnė hipotezė: informacija gali būti tamsioji materija
Vopsonas žengia dar toliau. Jis teigia, kad informacija gali būti pagrindinis Visatos statybinis blokas, o jos masė gali būti susijusi net su tamsiąja materija — paslaptinga medžiaga, sudarančia didžiąją Visatos dalį, nors jos tiesiogiai nematome.
Jeigu tai pasitvirtintų, būtų priversti perrašyti:
- fizikos vadovėlius,
- kosmologijos teorijas,
- mūsų supratimą apie gyvenimą ir sąmonę.
Ar mes išties gyvename simuliacijoje?
Mokslininkai kol kas kalba atsargiai. Hipotezė dar nėra įrodyta, tačiau vis daugėja tyrimų, rodančių, kad:
- informacija nėra tik „duomenys“,
- realybė gali būti struktūruojama pagal tikslias taisykles,
- gamta elgiasi tarsi optimizuota skaitmeninė sistema.
Jei Vopsono idėjos bus patvirtintos, tuomet klausimas „ar mes gyvename simuliacijoje?“ taps nebe filosofiniu, o moksliškai pagrįstu svarstymu.
Ir tai, ko gero, būtų vienas didžiausių atradimų žmonijos istorijoje — ne mažiau reikšmingas nei suvokimas, kad Žemė sukasi aplink Saulę.
Šaltinis: https://tech.wp.pl/czy-wszechswiat-jest-symulacja-sa-wskazowki,7234467960539648a
