Apie kates dažnai sakoma, kad jos gyvena „pačios sau“. Skirtingai nei šunys, kurie rodo emocijas atvirai, katės neretai atrodo abejingos, nepriklausomos ir net šiek tiek paslaptingos. Dėl to daugelis žmonių tiki mitu, kad katė prisiriša ne prie žmogaus, o prie namų ar tiesiog patogaus gyvenimo.
Tačiau moksliniai tyrimai vis dažniau rodo priešingai. Katės ne tik puikiai atpažįsta savo šeimininkus, bet ir užmezga su jais tikrus emocinius ryšius. Tiesiog jos tai daro savaip – subtiliau, tyliau ir be perdėtos dramos.
Kaip katė supranta, kas yra jos žmogus
Katės pasaulį suvokia visai kitaip nei žmonės ar šunys. Joms svarbiausi keli pojūčiai, kurie padeda atskirti „savus“ nuo „svetimų“.
Kvapas – pagrindinis kačių kompasas
Katės turi itin išvystytą uoslę, todėl būtent kvapas joms yra pagrindinis atpažinimo įrankis. Šeimininko kvapas katei yra unikalus derinys: odos aromatas, feromonai, drabužių ir namų kvapai. Visa tai sudaro savotišką „asmeninį parašą“, kurį katė įsimena visam laikui.
Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad katės geba labai tiksliai atskirti savo šeimininko kvapą nuo daugybės kitų žmonių. Eksperimente dalyvavusios katės kur kas ilgiau tyrinėjo nepažįstamų žmonių kvapus, o pažįstamą aromatą atpažindavo beveik akimirksniu.
Įdomu ir tai, kad katės dažnai tyrinėja naujus kvapus dešiniąja šnerve – tai rodo, jog nepažįstami dirgikliai aktyvuoja tam tikras smegenų zonas, atsakingas už atsargumą ir budrumą.
Kai šeimininko ilgai nėra namuose, katė gali pradėti aktyviai ieškoti jo kvapo: uostyti drabužius, pagalves, lovą ar kėdes. Tai nėra atsitiktinis elgesys – taip katė tarsi „bendrauja“ su žmogumi net jam nesant.
Balsas – dar vienas svarbus signalas
Nors katės dažnai atrodo lyg nekreiptų dėmesio į žmogaus kalbą, iš tiesų jos puikiai prisimena šeimininko balsą. 2013 metais atliktas tyrimas patvirtino, kad katės geba atskirti savo žmogaus tembrą ir intonaciją net tada, kai jo nemato.
Tiesa, skirtingai nei šunys, katės nebūtinai atbėgs vos pašauktos. Tačiau tai nereiškia, kad jos negirdi ar neatpažįsta. Dažniausiai jos tiesiog pasirenka reaguoti tada, kada pačios to nori. Tai ne abejingumas, o tipiška kačių nepriklausomybė.
Kaip katės rodo meilę – net jei to nepastebite
Kačių meilė retai būna triukšminga. Jos nesiveržia į glėbį taip, kaip šunys, tačiau turi daugybę subtilių būdų parodyti prisirišimą.
Lėtas mirksėjimas – tikras kačių „bučinys“
Jeigu katė žiūri į jus ir lėtai mirksi, tai vienas stipriausių pasitikėjimo ženklų. Kačių pasaulyje toks elgesys reiškia: „aš su tavimi jaučiuosi saugi“. Daug kas tai vadina kačių šypsena ar net meilės prisipažinimu.
Buvimas šalia – sąmoningas pasirinkimas
Katės labai sąmoningai renkasi, kur miegoti ir ilsėtis. Jei ji dažnai guli jūsų lovoje, ant jūsų drabužių ar šalia jūsų ant sofos, tai nėra atsitiktinumas. Tai reiškia, kad ji nori būti arti savo žmogaus, jausti jo šilumą ir kvapą.
Galvos trynimas – meilės ženklas su feromonais
Kai katė švelniai trinasi į jus galva ar skruostu, ji ne tik demonstruoja švelnumą. Ant jos galvos esančios liaukos išskiria feromonus, kuriais katė tarsi „pažymi“ jus kaip savo teritorijos ir gyvenimo dalį. Tai savotiškas katės būdas pasakyti: „Tu esi mano žmogus“.
Ar katės ilgisi savo šeimininkų?
Dažnai manoma, kad katėms visiškai nesvarbu, kas jomis rūpinasi, svarbu tik maistas ir šilta vieta. Tačiau mokslas rodo visai ką kita.
2019 metais Oregono valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad katės į šeimininko nebuvimą reaguoja panašiai kaip maži vaikai. Ilgiau paliktos vienos jos gali tapti apatiškos, neramios ar net elgtis destruktyviai.
Kai kurios katės praranda apetitą, kitos pradeda daugiau miegoti arba atvirkščiai – neramiai vaikščioti po namus. Tai aiškūs streso ir ilgesio požymiai.
Jei šeimininkas ilgam išvyksta ar dingsta iš katės gyvenimo, ji gali palaipsniui prisirišti prie kito žmogaus. Tačiau tai niekada nevyksta staiga. Katėms reikia laiko, kad emociškai prisitaikytų prie pokyčių.
Kodėl katės kartais atrodo abejingos
Kačių elgesys dažnai klaidingai interpretuojamas kaip šaltumas. Iš tiesų jų meilės kalba tiesiog kitokia nei šunų.
Katės nerodo emocijų triukšmingai, tačiau jos nuolat siunčia mažus signalus, kuriuos tereikia išmokti pastebėti.
- Atnešti žaislą šeimininkui – tai savotiška „dovana“ ar kvietimas bendrauti.
- Švelnūs prisilietimai letena – pasitikėjimo ženklas.
- Gulėjimas šalia – saugumo ir komforto išraiška.
- Reagavimas į jūsų nuotaiką – katės puikiai jaučia emocinius pokyčius ir dažnai prisitaiko prie šeimininko būsenos.
Visa tai – tylūs, bet labai nuoširdūs prisirišimo įrodymai.
Mokslas pagaliau išsklaidė mitus
Ilgą laiką katės buvo laikomos nepriklausomais padarais, kuriems žmogus reikalingas tik dėl maisto. Tačiau šiandien moksliniai tyrimai aiškiai rodo: katės puikiai atpažįsta savo šeimininkus, prisimena jų balsą, kvapą ir kuria su jais emocinius ryšius.
Jų meilė gali būti tylesnė nei šunų, tačiau tai nereiškia, kad ji mažiau tikra. Priešingai – kačių nepriklausomybė daro jų prisirišimą dar vertingesnį. Todėl kitą kartą, kai jūsų katė lėtai mirktelės ar tyliai prisiglaus prie šono, žinokite: tai jos būdas pasakyti, kad esate jai labai svarbus.
