Atrodo, kad avarinių žibintų naudojimas – akivaizdus dalykas. Mirksi lemputės, reiškia pavojus. Tačiau praktika Lietuvos keliuose rodo visai ką kita: dalis vairuotojų avarinius jungia tada, kada jų naudoti negalima, o tais atvejais, kai jie privalomi, kai kurie apie juos net nepagalvoja. Tai ne tik didina riziką, bet ir kuria chaotiškesnį eismą. Aiškus taisyklių suvokimas čia yra kur kas svarbesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Avariniai žibintai – vienas ryškiausių automobilio signalų, skirtas įspėti kitus eismo dalyvius apie pavojų. Tekančiame lietuje, vakarinėje spūstyje ar staiga priverstinai sustojus pakelėje, šis signalas gali būti esminis skirtumas tarp laiku sureagavusio vairuotojo ir situacijos, kuri baigiasi avarija. Tačiau taisyklės šių žibintų naudojimą apibrėžia kur kas griežčiau, nei daugelis įpratę manyti.
Kada avariniai žibintai turi būti įjungti?
Taisyklė pati paprasčiausia: avarinius žibintus būtina įjungti tik tada, kai jūsų transporto priemonė gali tapti pavojumi kitiems. Tai yra momentai, kai jūsų automobilis nebeatsako į įprastus eismo dėsnius ir aplinkiniai turi būti apie tai įspėti.
Jeigu atsirado variklio gedimas, užgeso automobilis vidury kelio, įvyko eismo įvykis, privalėjote sustoti vietoje, kur matomumas ribotas, – avariniai žibintai tampa privalomi. Tai išskirtinis signalas, kad jūsų transporto priemonė daugiau nedalyvauja eisme įprasta tvarka.
Į šią kategoriją patenka ir traukimas: jei automobilis velkamas pakelta priekine arba galine dalimi, avariniai turi būti įjungti viso vilkimo metu. Tokia situacija neišvengiamai keičia transporto priemonės stabilumą ir elgesį kelyje, tad aplinkiniai turi tai matyti.
Kada avarinių žibintų naudoti negalima?
Tai daugeliui kelia nuostabą, tačiau taisyklių požiūriu avarinių žibintų negalima jungti vien dėl blogo oro. Lietus, sniegas, rūkas ar prastas matomumas – visos šios situacijos reikalauja tinkamai parinktų žibintų, mažesnio greičio ir didesnio atstumo, bet tikrai ne avarinių.
Avariniai nėra alternatyva rūko žibintams ar paprasčiausiam saugesniam važiavimui. Jų paskirtis yra įspėti apie pavojų, o ne padėti pačiam vairuotojui geriau matyti kelią.
Kitas dažnas piktnaudžiavimo atvejis – draudžiamas sustojimas. Kai kurie vairuotojai įjungia avarinius manydami, kad taip tarsi „legalizuoja“ trumpą sustojimą ten, kur to daryti negalima. Taisyklės čia kategoriškos: avariniai nesuteikia leidimo sustoti draudžiamose vietose ir nėra argumentas, pateisinantis pažeidimą.
Ką daryti, jei sustojote pavojingoje vietoje?
Avariniai žibintai – tik pirmoji taisyklingo elgesio dalis. Jei sustojote vietoje, kur jūsų automobilio gali nepastebėti, būtina:
- pastatyti įspėjamąjį trikampį pakankamu atstumu – apie 25 metrus mieste ir ne mažiau kaip 50 metrų užmiestyje;
- pasirinkti saugią vietą laukti pagalbos, ypač jei sustojote kelkraštyje ar greitkelyje.
Taip kiti vairuotojai gauna pakankamai laiko sureaguoti ir sumažinti greitį.
Kodėl taisyklingas avarinių žibintų naudojimas toks svarbus?
Avariniai žibintai yra bene stipriausias vizualinis signalas kelyje. Jei jie naudojami bet kur ir bet kada, vairuotojai pamažu pradeda į juos reaguoti mažiau. Tai tas pats, kas sirenos skambėtų visą laiką – tikras pavojus pasimeta.
Tikslus ir teisingas avarinių naudojimas kuria nuspėjamą eismo aplinką. O nuspėjamas eismas yra saugiausias eismas.
Tai taisyklė, kurią verta prisiminti kiekvienam: avariniai žibintai skirti tikrų problemų akimirkoms, o ne patogumui arba atsargumui dėl prasto oro. Geras supratimas čia saugo ne tik jus, bet ir kitus žmones, kurie dalijasi tais pačiais keliais.
