Skaitydami šias eilutes, gyvenate Visatoje, kuri nuolat keičiasi. Tai nėra metafora ar poetinis perdėjimas – tai fizinis faktas. Šią akimirką galaktikos tolsta viena nuo kitos neįsivaizduojamu greičiu, erdvė plečiasi, o pati realybė juda kryptimi, kurios galutinės stotelės dar niekas tiksliai nežino. Ir vis dėlto klausimas, kuris glūdi tiek mokslininkų, tiek paprastų žmonių galvose, skamba paprastai ir net šiurpiai: kas nutiks tada, kai viskam ateis galas?
Visata, kuri jau turi savo „laikrodį“
Visatai – maždaug 13,8 milijardo metų. Tai skaičius, kurį šiandien dauguma fizikų ir kosmologų laiko patikimu. Tačiau net ir toks sunkiai suvokiamas laiko tarpas nereiškia amžinybės. Kaip ir viskas, ką pažįstame, Visata gali turėti pabaigą. Klausimas tik vienas – kokią.
Mokslas nesiūlo vieno aiškaus atsakymo. Priešingai, egzistuoja keli rimti, matematiškai pagrįsti scenarijai, apibūdinantys galimą visko pabaigą. Vieni jų ramūs ir tylūs, kiti – staigūs, dramatiški ir visiškai negailestingi. Tačiau vienas dalykas beveik neabejotinas: nė vienas šiandien gyvenantis žmogus Visatos pabaigos savo akimis neišvys.
Lėta mirtis šaltyje ir tyloje
Šiuo metu labiausiai tikėtinu laikomas scenarijus remiasi reiškiniu, vadinamu tamsiąja energija. Būtent ji, kaip manoma, verčia Visatą plėstis vis greičiau. Galaktikos tolsta viena nuo kitos, ir laikui bėgant šis atstumas taps toks didelis, kad jos paprasčiausiai dings iš mūsų stebimos Visatos ribų.
Astronomai iš Karališkoji Grinvičo observatorija šį procesą apibūdina gana niūriai: energija Visatoje pasiskirstys taip tolygiai, kad visur bus ta pati temperatūra. Nebeliks energijos skirtumų, nebeliks judėjimo, nebeliks sąveikos. Žvaigždės užges, materija palaipsniui irti, o Visata taps šalta, tamsi ir beveik visiškai tuščia. Tai vadinamasis „šiluminės mirties“ scenarijus – pabaiga be sprogimo, be dramos, bet absoliučiai galutinė.
Kai plyšta ne tik galaktikos, bet ir atomai
Vis dėlto egzistuoja ir gerokai dramatiškesnė galimybė. Jei tamsioji energija laikui bėgant ne silpnėtų, o priešingai – stiprėtų ir virstų vadinamąja fantomine tamsiąja energija, Visatos plėtimasis galėtų tapti nevaldomas. Tokiu atveju ateitų vadinamasis „Didysis plyšimas“.
Šiame scenarijuje pirmiausia suyra galaktikų sankaupos, vėliau – pačios galaktikos. Dar po kurio laiko nebeišsilaiko Saulės sistemos, planetos atitrūksta nuo savo žvaigždžių, o paskutinėje fazėje plyšta net atomai. Tai būtų ne lėta mirtis, o kosminis smurtas, sunaikinantis viską iki pačių fizikos pagrindų. Mokslininkų skaičiavimais, toks procesas teoriškai galėtų prasidėti po kelių milijardų metų.
Ar visata gali „atsikvėpti“ ir pradėti iš naujo?
Ne visi kosmologai tiki, kad pabaiga privalo būti galutinė. Viena iš alternatyvių idėjų – vadinamasis „Didysis atšokimas“. Pagal šią teoriją, Visatos plėtimasis vieną dieną gali sustoti, o tada apsiversti į priešingą pusę. Jei tamsioji energija susilpnėtų arba virstų materija, Visata imtų trauktis.
Galiausiai visa egzistuojanti materija susispaustų į be galo tankų tašką, labai panašų į tą būseną, iš kurios, kaip manoma, kilo Didysis sprogimas. Po to galėtų įvykti naujas Visatos gimimas. Tai reikštų ne vieną pabaigą, o begalinį gimimų ir mirčių ciklą.
Pavojingiausia mintis – be jokio įspėjimo
Ypač nerimą kelia hipotezė, kad mūsų Visata gali egzistuoti metastabilioje būsenoje. Paprastais žodžiais tariant, ji gali būti „laikinai stabili“. Atsitiktinė kvantinė fliuktuacija bet kurią akimirką galėtų sukurti vadinamąjį tikrosios vakuuminės būsenos burbulą. Jis plistų šviesos greičiu ir akimirksniu pakeistų Visatą kita, kurioje galiotų visiškai kitokie fizikos dėsniai.
Tokios pabaigos atveju nebūtų nei perspėjimo, nei laipsniško artėjimo. Viskas tiesiog liautųsi egzistavę taip, kaip mes tai suprantame.
Ar pabaiga iš tikrųjų yra pabaiga?
Vienas garsiausių alternatyvių požiūrių priklauso Nobelio premijos laureatui Rogeris Penrose’as. Jis pasiūlė modelį, pagal kurį Visatos pabaiga tampa kitos Visatos pradžia, o visa realybė sudaro begalinę visatų grandinę. Ši idėja žavi, tačiau kol kas prieštarauja daugeliui šiandien žinomų fizikos dėsnių.
Patys astronomai pripažįsta savo nežinojimą. Kaip teigia Karališkosios Grinvičo observatorijos ekspertai, mes iki šiol tik iš dalies suprantame, kas iš tikrųjų yra Visata. Todėl ir jos pabaiga gali atrodyti visiškai kitaip, nei šiandien drįstame įsivaizduoti.
Didysis finalas: kaip galėtų baigtis mūsų visata
Ar Visata išnyks tyliai, sustingusi šaltyje? Ar ji bus suplėšyta į elementarias daleles? O gal viskas baigsis taip staiga, kad net nespėsime suvokti, kas įvyko? Kol kas mokslas gali pasiūlyti tik teorijas, skaičiavimus ir scenarijus.
Tačiau viena aišku jau dabar: Visatos pabaigos klausimas nėra vien abstrakti filosofija. Tai bandymas suprasti ne tik kosmosą, bet ir mūsų pačių vietą jame. Ir kuo daugiau apie tai sužinome, tuo aiškiau tampa – paslapčių dar liko kur kas daugiau, nei atsakymų.
Šaltinis: https://www.fr.de/wissen/das-grosse-finale-wie-unser-universum-enden-koennte-94117172.html
