Net jei žmonijai pavyktų beveik stebuklas – išvalyti atmosferą nuo perteklinio anglies dioksido ir grąžinti jo lygį į ikipramoninius laikus – Arktis tokia, kokia buvo anksčiau, jau nebetaptų. Nauji moksliniai modeliavimai rodo, kad šis regionas išliks pastebimai šiltesnis ir drėgnesnis dar daugelį dešimtmečių, o gal net šimtmečių. Tai ne tik vietinė problema – pokyčiai Arktyje turi tiesioginę įtaką visai Žemei.
Kodėl Arktis neatsigauna net atvėsus atmosferai
Šiuo metu anglies dioksido koncentracija atmosferoje yra maždaug pusantro karto didesnė nei prieš pramonės revoliuciją. Arktis per tą laiką sušilo daugiau nei 3 laipsniais Celsijaus – kelis kartus greičiau nei likusi planeta. Ankstesni tyrimai jau rodė, kad net sumažinus CO₂ kiekį, jūros ledo plotas neatsistatytų iki buvusio lygio.
Naujausi duomenys šį vaizdą dar labiau sustiprina. Mokslininkai nustatė, kad problema neapsiriboja vien temperatūra. Net ir esant itin ambicingiems anglies dioksido šalinimo scenarijams, Arktyje išliks didesnis kritulių kiekis, o tai reiškia daugiau lietaus vietoje sniego, spartesnį ledo tirpsmą ir dar didesnius struktūrinius pokyčius.
Vandenynai – nematomas šilumos akumuliatorius
Tyrimą atlikęs Xiao Dong su kolegomis iš Pekino Atmosferos fizikos instituto pasitelkė net 11 nepriklausomų klimato modelių. Jų išvada vieninga: Arktis iki šio amžiaus pabaigos išliks apie 1,5 °C šiltesnė, net jei CO₂ kiekis atmosferoje sumažėtų iki istorinio lygio.
Pagrindinė priežastis – vandenynai. Jie per pastaruosius dešimtmečius sugėrė apie 90 procentų visos perteklinės šilumos, susikaupusios dėl klimato kaitos. Net jei oras pradėtų vėsti, šis „šilumos rezervuaras“ dar ilgai šildytų Arktį iš apačios.
Britų Antarktidos tyrimų centro atstovai pabrėžia, kad vandenynų inercija reiškia šimtmečius trunkantį poveikį. Kitaip tariant, klimato sistema nepaspaudžia stabdžių mygtuko vien dėl to, kad sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekis.
Pavojingos grįžtamojo ryšio grandinės
Padėtį dar labiau komplikuoja vadinamieji grįžtamojo ryšio mechanizmai. Tirpstant jūros ledui, jo vietą užima tamsus vanduo, kuris sugeria daugiau saulės šilumos. Kuo mažiau ledo – tuo daugiau šilumos sugeriama, ir tuo greičiau regionas šyla.
Be to, šylant klimatui tirpsta amžinasis įšalas, iš kurio išsiskiria metanas – dar stipresnė šiltnamio efektą sukelianti duja. Tai procesai, kurie ne tik tęsiasi, bet ir stiprina vienas kitą.
Ką tai reiškia visam pasauliui
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Arkties pokyčiai nėra izoliuoti. Modeliai rodo, jog pietuose nuo Grenlandijos ir Islandijos gali net sumažėti temperatūra ir kritulių kiekis. Tai siejama su Atlanto meridioninės apsivertimo cirkuliacijos (AMOC) lėtėjimu – svarbia srove, kuri perneša šilumą iš tropikų į Europą.
Toks sutrikimas gali turėti įtakos Europos klimatui, žemės ūkiui ir ekstremalių orų dažniui. Tuo pat metu Grenlandijos ledo dangos tirpsmas ir amžinojo įšalo nykimas prisideda prie jūros lygio kilimo, kuris kelia grėsmę pakrančių miestams visame pasaulyje.
Ar dar įmanoma sustabdyti blogiausią scenarijų?
Mokslininkai pabrėžia, kad šios išvados nereiškia, jog pastangos mažinti išmetamųjų teršalų yra bevertės. Priešingai – jos būtinos tam, kad situacija netaptų dar blogesnė. Tačiau tyrimas aiškiai parodo ribą: dalis klimato kaitos Arktyje jau yra „užfiksuota“.
Ilgalaikėje perspektyvoje, tūkstantmečių mastu, regionas galėtų vėl atvėsti. Tačiau žmonijos laikotarpiu – per ateinančius šimtmečius – Arktis išliks pakitusi. Tai stiprus priminimas, kad klimato kaitos pasekmės nėra tik laikinas nukrypimas, kurį galima greitai atšaukti. Kai kurios ribos, pasirodo, peržengiamos tik vieną kartą.
Šaltinis: https://www.newscientist.com/article/2508572-some-arctic-warming-irreversible-even-if-we-cut-atmospheric-co2/
