Pasaulio mokslininkai vis garsiau skambina pavojaus varpais. Naujausi tyrimai rodo, kad sparčiai mažėjant vabzdžių populiacijai žmonija artėja prie lūžio taško, kuris gali sukelti globalią maisto krizę. Nors vabzdžiai dažnai laikomi įkyriomis smulkmenomis kasdienybėje, gamtos sistemose jie atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas – nuo apdulkinimo iki dirvožemio maitinimo. Jei jų nykimo tendencijos nesustos, Žemės maisto grandinė gali sugriūti greičiau, nei esame pasiruošę.
Vabzdžiai – tylieji pasaulio maitinimo varikliai
Daugiau nei trys ketvirtadaliai pasaulio pasėlių tiesiogiai priklauso nuo vabzdžių apdulkinimo. Bitės, drugiai ir kiti apdulkintojai palaiko vaisių, daržovių, riešutų, kavos ir daugelio kitų kultūrų gyvybingumą. Be jų ūkininkams tektų susidurti su dramatišku derliaus sumažėjimu.
Mokslininkų teigimu, jei dabartinės tendencijos išliks, pasaulis gali netekti didelės dalies šių rūšių. Toks praradimas ne tik sukeltų maisto trūkumą, bet ir smarkiai pakeltų kainas. Tai ypač skaudžiai paliestų regionus, kuriuose žmonėms jau dabar trūksta maisto arba jie gyvena nuo jo kainų svyravimų priklausomuose ūkiuose.
Vabzdžių vaidmuo – kur kas platesnis nei apdulkinimas
Apdulkinimas tėra viena vabzdžių atliekamų paslaugų grandies dalis. Jie taip pat palaiko žemės ūkio sistemas kitais būdais:
- jie kontroliuoja kenkėjų populiacijas, mažindami pesticidų poreikį;
- saprofaginiai vabzdžiai skaido organines medžiagas ir taip maitina dirvožemį;
- jų veikla užtikrina maistinių medžiagų ciklą, kuris būtinas sveikam derliui;
- jie yra daugumos ekosistemų mitybos grandinės pagrindas.
Be vabzdžių ekosistemos praranda gyvybingumą – dirvožemis tampa skurdesnis, kenkėjai plinta greičiau, o natūralūs plėšrūnai netenka savo maisto. Tai reiškia, kad vabzdžių nykimas neapsiriboja vien derliumi – jis ardo gamtos balansą pačiu fundamentaliausiu lygiu.
Kas sukelia „vabzdžių apokalipsę“
Per pastaruosius dešimtmečius vabzdžių populiacijos mažėjimas tapo globaliu reiškiniu, o tyrėjai jį vadina kompleksine, tarpusavyje susijusių veiksnių krize.
Pagrindinės priežastys:
- Buveinių nykimas. Intensyvi žemdirbystė, miškų kirtimas ir urbanizacija naikina natūralias vabzdžių gyvenvietes.
- Pesticidai ir herbicidai. Cheminės priemonės tiesiogiai žudo pagrindinius apdulkintojus ir kitas naudingas rūšis.
- Klimato kaita. Kintančios temperatūros ir ekstremalūs orai išderina vabzdžių migracijos, dauginimosi ir maitinimosi ritmus.
- Šviesos tarša. Dirbtinė šviesa trikdo vabzdžių orientaciją ir naktinę veiklą, svarbią jų gyvavimo ciklui.
Kiekvienas iš šių veiksnių pats savaime būtų rimtas iššūkis, tačiau jų derinys kuria precedento neturintį spaudimą.
Grėsmė plinta per visas ekosistemas
Vabzdžių nykimas atsispindi ir platesnėje gamtos sistemoje. Jų mažėjant, sumenksta paukščių, šikšnosparnių, varliagyvių ir daugelio kitų gyvūnų populiacijos – jie paprasčiausiai netenka savo pagrindinio maisto šaltinio. Tai sukelia kaskadines pasekmes, kurios gali išbalansuoti ištisas ekosistemas ir paskatinti kitų rūšių nykimą.
Nykstančios rūšys jau dabar verčia mokslininkus kelti klausimą: ar pasaulis artėja prie masinės biologinės įvairovės krizės?
Kaip dar galima sustabdyti šią krizę
Specialistai pabrėžia, kad norint sustabdyti vabzdžių populiacijų griūtį, būtina imtis kompleksinių veiksmų. Esminiai sprendimai apima natūralių buveinių atkūrimą, tvaresnių žemės ūkio praktikų taikymą, pesticidų mažinimą ir klimato kaitos švelninimą. Tai taip pat reiškia platesnį visuomenės požiūrio pokytį – nuo vabzdžių ignoravimo ar baimės iki supratimo, kad be jų pasaulio maisto sistema tiesiog neatlaikys.
Vabzdžių nykimo krizė nėra tolima, abstrakti grėsmė. Tai procesas, jau vykstantis čia ir dabar, ir jis gali tiesiogiai paliesti kiekvieną – nuo ūkininkų iki vartotojų. Todėl klausimas nebėra, ar ši „apokalipsė“ įvyks, bet ar žmonija suspės ją sustabdyti, kol dar įmanoma pakeisti pasaulio maisto ateitį.
Šaltinis: https://www.livescience.com/animals/insects/a-looming-insect-apocalypse-could-endanger-global-food-supplies-can-we-stop-it-before-its-too-late
