Kartais reikšmingi kosmoso atradimai gimsta ne iš planuotų tyrimų, o iš visiškai atsitiktinių akimirkų. Būtent taip nutiko astronomui mėgėjui Scottui Tilley, kurį kosmoso bendruomenė jau pažįsta iš kitų netikėtų radinių — jis buvo tas, kuris sekė paslaptingą Kinijos kosminį lėktuvą ir aptiko dingusį NASA palydovą.
Šįkart jo aparatūra užfiksavo tai, kas sukėlė daug klausimų ir nerimo. NPR paskelbtas tyrimas atskleidė, kad kai kurie slaptieji „SpaceX“ žvalgybiniai palydovai „Starshield“ skleidžia radijo signalus dažniais ir kryptimis, kurių jiems naudoti neturėtų.
Kas yra „Starshield“ — ir kodėl tai taip paslaptinga?
„Starshield“ yra mažai viešumo sulaukusi JAV vyriausybės programa, pradėta 2023 metais. Tai iš esmės „Starlink“ palydovų karinė versija, vykdoma bendradarbiaujant su JAV Nacionalinės žvalgybos biuru (NRO) ir kosmoso pajėgomis.
Viešai žinoma tik tiek:
- paleista jau dešimtys šių palydovų,
- jų skaičius, manoma, viršija 200,
- projektas JAV vyriausybei kainavo apie 1,8 mlrd. dolerių,
- jų misijos parametrai — visiška paslaptis.
Ši tyla dar labiau pabrėžia įtampą po Tilley atradimo.
Signalai „neteisinga kryptimi“ — ir neteisingame dažnyje
Tilley atradimas įvyko netyčia — jis, kaip pats teigė, „nerangiai paspaudė klaviatūrą“ ir perjungė savo įrangą į dažnių juostą, kurios palydovai paprastai nenaudoja. Ten jis užfiksavo stiprius signalus 2025–2110 MHz diapazone.
Problema ta, kad šie dažniai tarptautiniu mastu skirti aukštyn nukreiptiems signalams — iš Žemės į palydovus.
Tačiau „Starshield“ palydovai šiuos dažnius naudojo žemyn nukreiptiems duomenims — t. y. siųsdami informaciją atgal į Žemę.
Tai reiškia du dalykus:
- Signalai neatitinka Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) taisyklių.
- Tokie perdavimai gali trikdyti kitų palydovų komunikaciją.
Vokietijos Maxo Plancko instituto radijo astronomas Benjaminas Winkelis patvirtino, kad signalai tikrai atkeliauja iš „Starshield“ ir tikrai viršija leidžiamas ribas.
Ar kyla pavojus kitiems palydovams?
Tilley įspėja apie galimą riziką:
palydovai, esantys netoliese, gali gauti trukdžius ir nebeatpažinti komandų, siunčiamų iš Žemės.
Tai reikštų nenuspėjamą elgesį — nuo laikinų gedimų iki visiško kontrolės praradimo.
Vis dėlto Kolorado universiteto profesorius Kevinas Giffordas ragina neskubėti su išvadomis: iki šiol nepranešta apie jokius realius incidentus. Tačiau jis pripažįsta, kad spinduliuotė egzistuoja — ir ji tikrai ateina iš „Starshield“.
Tai nėra pirmas kartas, kai „SpaceX“ kelia triukšmą kosmose
2023 m. atlikti tyrimai parodė, kad pirmosios „Starlink“ kartos palydovai skleidė nemažai nepageidaujamos elektromagnetinės spinduliuotės (UEMR), kuri trukdė radijo astronomams.
2024 m. paaiškėjo, kad antrosios kartos palydovų tarša dar didesnė.
Tad dabartinis atradimas nėra visiškai netikėtas — jis tik parodo, kaip greitai auganti palydovų industrija darosi vis mažiau kontroliuojama.
100 000 palydovų iki 2050 m.: ar radijo astronomija turi ateitį?
Šiuo metu orbitoje veikia apie 12 000 palydovų.
Iš jų 60 % — „Starlink“.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. jų gali būti net 100 000.
Jei UEMR ir neteisėtų signalų problema nebus suvaldyta, gali nukentėti ne tik ryšio sistemos, bet ir visa radijo astronomija — viena svarbiausių mokslo sričių, leidžiančių tirti kosmosą ne regimu, o radijo bangų „žvilgsniu“.
Kol kas „Starshield“ signalai, atrodo, nėra pavojingi mokslo stebėjimams, bet kiekvienas naujas palydovas prideda dar vieną „triukšmo toną“ prie jau perpildyto radijo spektro.
Esmė paprasta:
Tilley atradimas primena, kad kosmosas tampa triukšmingesnis — ir tame triukšme ne visos bangos sklinda taip, kaip turėtų. Kuo daugiau privačių žvaigždynų kyla į orbitą, tuo didesnė rizika, kad kosmoso radijo „eteryje“ galiausiai ims trūkti vietos.
Kol kas lieka tikėtis, kad „SpaceX“, NRO ir ITU atras būdą suderinti saugumą, privatumą ir globalų radijo spektrą — kol dar ne per vėlu.
Šaltinis: https://www.npr.org/2025/10/17/nx-s1-5575254/spacex-starshield-starlink-signal
