Mokslininkai jau dešimtmečius ieško protingos nežemiškos gyvybės pėdsakų. Nors iki šiol nebuvo aptiktas nė vienas neabejotinai dirbtinės kilmės signalas, nauja teorija rodo, kad žmonija galbūt ieškojo ne ten, kur reikia. Kai kurie astronomai mano, jog nežemiškos civilizacijos gali bendrauti ne su mumis, o tarpusavyje, o mes galime netyčia tapti tokių „pokalbių“ klausytojais.
Ne signalai mums, o signalai tarp planetų
Nuo pat SETI (nežemiško intelekto paieškos) programos pradžios XX a. septintajame dešimtmetyje dauguma paieškų buvo orientuotos į signalus, kurie galėtų būti tyčia siunčiami Žemės kryptimi. Tačiau Pensilvanijos valstijos universiteto astronomas Nickas Tusay pasiūlė kitokį požiūrį: o kas, jeigu ateiviai nė neketina su mumis susisiekti?
Jeigu egzistuoja pažangios civilizacijos, gyvenančios planetų sistemose su keliomis gyvybei tinkamomis egzoplanetomis, logiška manyti, kad jos galėtų siųsti ryšio signalus iš vienos planetos į kitą savo sistemoje – panašiai, kaip žmonės siunčia signalus palydovams ar kosminiams zondams.
Kaip galėtume „pasiklausyti“?
Tusay ir jo kolegos pasiūlė metodą, paremtą vadinamaisiais planetų užtemimais. Iš Žemės stebint tolimas žvaigždžių sistemas, kartais galima pamatyti, kaip viena egzoplaneta praskrieja priešais kitą. Toks užtemimas ne visada visiškai uždengia galinę planetą.
Jeigu tuo metu iš „uždengtos“ planetos būtų siunčiamas radijo signalas kitai planetai, dalis signalo galėtų „nutekėti“ į kosmosą. Būtent šiuos nutekėjusius signalus teoriškai galėtų aptikti Žemės radijo teleskopai.
Kodėl mokslininkai ieško siaurajuosčių radijo bangų?
Pagrindinis dėmesys skiriamas vadinamiesiems siaurajuosčiams radijo signalams. Jie laikomi labai stipriu dirbtinės kilmės požymiu, nes gamtoje tokie signalai beveik neatsiranda savaime. Žmonės juos naudoja, pavyzdžiui, ryšiui su kosminiais aparatais.
SETI instituto vyresnysis astronomas Sethas Šostakas pabrėžia, kad tokio tipo signalai būtų beveik neabejotinas įrodymas, jog kažkas sąmoningai komunikuoja – net jei tai vyksta ne su mumis. Jo teigimu, visatos fizikos dėsniai visur tie patys, todėl labai tikėtina, kad kitos civilizacijos naudotų panašius ryšio principus kaip ir žmonija.
O jei ateiviai naudoja mums nesuvokiamas technologijas?
Žinoma, mokslininkai pripažįsta, kad nežemiškos civilizacijos gali būti technologiškai milijonais ar net milijardais metų pranašesnės. Tokiu atveju jų komunikacijos metodai galėtų būti visiškai nesuprantami – pavyzdžiui, paremti gravitacinėmis bangomis ar kitais mums dar menkai pažįstamais reiškiniais.
Vis dėlto problema ta, kad šiuo metu žmonija negali atskirti natūralių gravitacinių bangų nuo galimai dirbtinių, todėl radijo signalai išlieka praktiškiausias paieškos objektas.
Net jei išgirsime – ar suprasime?
Net jei vieną dieną būtų aptiktas aiškiai dirbtinis signalas, mokslininkai nepuoselėja iliuzijų, kad galėtume jį lengvai iššifruoti. Pasak Šostako, turinys greičiausiai liktų nesuprantamas, tačiau pats signalas galėtų suteikti paprastos, bet vertingos informacijos – pavyzdžiui, apie planetos egzistavimą, jos technologinį aktyvumą ar net civilizacijos mastą.
Paieškos tęsis
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia – nepasiduoti nusivylimui. Tai, jog iki šiol nieko nerasta, nebūtinai reiškia, kad Visatoje esame vieni. Gali būti, kad protinga gyvybė tiesiog kalbasi ne su mumis, o mes tik dabar pradedame suprasti, kur ir kaip reikėtų klausytis.
Kaip sako pats Tusay, „tai, kad nieko nerandame, dar nereiškia, jog nieko nėra“. Galbūt kažkur toli egzoplanetų sistemoje jau vyksta pokalbis – ir žmonija pamažu mokosi jį išgirsti.
Šaltiniai:
- https://www.popularmechanics.com/space/a69674444/listening-for-alien-radio-signals/
- https://iopscience.iop.org/article/10.3847/1538-3881/ad823c
