Atlyginimai kyla statistikoje, bet piniginėse – tyla: gyventojai atviri – „iš tokių algų Lietuvoje tik ir galima išgyventi“

Oficiali statistika piešia optimistinį paveikslą: ekonomika auga, atlyginimai kyla sparčiau nei prognozuota, o perkamoji galia, kaip teigiama, turėtų didėti. Tačiau viešojoje erdvėje ir kasdieniuose žmonių pokalbiuose girdimas visai kitas tonas – daugeliui gyventojų šie skaičiai atrodo nutolę nuo realybės, kurią jie jaučia savo sąskaitose ir piniginėse.

Naujausi centrinio banko ir ekonomikos ekspertų vertinimai rodo, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas auga sparčiau nei buvo manyta anksčiau, o darbo užmokestis kyla greičiau nei infliacija. Vis dėlto socialiniuose tinkluose ir komentarų skiltyse vis dažniau pasirodo skeptiški klausimai: kur tie augantys atlyginimai ir kas juos iš tiesų jaučia?

Ekonomika auga, prognozės gerėja

Pagal atnaujintas prognozes, šių metų ekonomikos augimas viršija ankstesnius lūkesčius, o infliacijos rodikliai, nors ir išlieka pakankamai aukšti, vertinami kaip kontroliuojami. Centrinis bankas nurodo, kad augimą palaiko didesnis privatus vartojimas, investicijos bei atsigaunantis eksportas.

Ekspertų teigimu, darbo rinka išlieka įtempta, nedarbo lygis žemas, o tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje fiksuojamas spartesnis atlyginimų augimas. Prognozuojama, kad artimiausiais metais darbo užmokestis ir toliau didės greičiau nei kainos, o gyventojų perkamoji galia palaipsniui stiprės.

Skaičiai atrodo viliojantys, tačiau būtent čia prasideda atotrūkis tarp statistikos ir kasdienės patirties.

Kainos kyla greičiau nei viltys

Nors oficialiai teigiama, kad infliacija turėtų stabilizuotis, daugelis gyventojų pirmiausia jaučia ne prognozes, o kainų etiketes parduotuvėse ir sąskaitas už komunalines paslaugas. Maisto produktai, šildymas, elektra, degalai – būtent šios išlaidos sudaro didelę dalį šeimų biudžetų ir, pasak žmonių, brangsta reguliariai.

Ekonomistai pripažįsta, kad kainų augimą palaiko ne tik rinka, bet ir administraciniai sprendimai: reguliuojamų tarifų peržiūra, akcizų didinimas, taip pat artimiausiais metais planuojami nauji aplinkosaugos mokesčiai. Visa tai, net ir augant atlyginimams, mažina realų finansinį palengvėjimą.

Gyventojų balsas: „Kur tie augantys atlyginimai?“

Socialiniuose tinkluose netrūksta ironijos ir nusivylimo. „Kur tie dideli atlyginimai? Kurioje paralelinėje realybėje?“ – klausia vienas vartotojas. Kiti dalijasi asmenine patirtimi, teigdami, kad jų darbovietėse atlyginimai nesikeitė dvejus ar net trejus metus, o išlaidos auga kone kas pusmetį.

Žmonės pastebi, kad statistinis vidurkis dažnai slepia didelius skirtumus tarp sektorių ir regionų. Pasak jų, atlyginimų augimą labiau jaučia tie, kurie ir taip gauna didesnes pajamas, o mažiausias algas uždirbantys gyventojai realių pokyčių nejaučia.

„Realybė labai paprasta – kas gavo mažai, tas ir toliau gauna mažai. Skaičiai gražūs tik ataskaitose“, – rašo viena gyventoja. Kiti atvirai sako, kad dabartiniai atlyginimai leidžia ne gyventi, o tik išgyventi, nuolat skaičiuojant išlaidas ir atidedant didesnius planus ateičiai.

Kodėl statistika ir kasdienybė nesutampa

Ekonomikos specialistai aiškina, kad atlyginimų augimas nėra tolygus. Vienuose sektoriuose jis gali būti spartus, kituose – minimalus arba visai nejaučiamas. Be to, vidutinio atlyginimo rodikliai dažnai kyla dėl aukštesnes pajamas gaunančių darbuotojų algų didėjimo, o tai ne visada atspindi daugumos situaciją.

Dar vienas veiksnys – infliacijos struktūra. Net jei bendras kainų augimo tempas lėtėja, būtent kasdienės prekės ir paslaugos, kurios labiausiai paliečia gyventojus, gali brangti greičiau nei vidurkis.

Optimistinės prognozės ir atsargus gyventojų požiūris

Centrinis bankas prognozuoja, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ekonomika augs sparčiau, investicijos stiprės, o vartojimas išliks aktyvus. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės finansams teks rimti iššūkiai – didesnės išlaidos, augantis biudžeto deficitas ir didėjanti skola reikalaus tvarių sprendimų.

Tuo metu gyventojai į pažadus žvelgia atsargiai. Jie laukia ne tik prognozių, bet ir realių pokyčių – tokių, kuriuos būtų galima pajusti ne statistikos lentelėse, o kasdienėse sąskaitose ir sprendimuose, ką galima sau leisti šį mėnesį.

Kol kas visuomenės nuotaikos išlieka dvejopos: oficialūs skaičiai kalba apie augimą, o žmonių patirtys – apie nuolatinį balansavimą tarp pajamų ir augančių išlaidų. Ir būtent ši priešprieša šiandien labiausiai apibūdina realią ekonominę situaciją.