Atvažiavau apsipirkti į Klaipėdos PC „Banginis“, bet prie durų pasitiko aliejaus tvaikas: kaip tai gali būti normalu?

Šį penktadienį užsukau į Klaipėdoje esantį prekybos centrą „Banginis“. Norėjau apsilankyti „Senukuose“, ramiai apžiūrėti prekes ir kai ką nusipirkti. Nieko neįprasto – paprastas apsipirkimas, kuriam iš anksto neteiki didelės reikšmės. Tačiau vos išlipus iš automobilio ir priėjus prie prekybos centro įėjimo, apie pirkinius galvoti pasidarė sunku.

Prie durų mane pasitiko labai stiprus kepamo aliejaus tvaikas. Kvapas priminė ilgai kaitintą ar jau nebe pirmą kartą naudojamą aliejų. Jis buvo sunkus, riebus ir toks įkyrus, kad nustelbė viską aplinkui. Atrodė, jog eini ne į didelį prekybos centrą, o tiesiai pro mažos čeburekinės virtuvę, kurioje gartraukis nebesusitvarko su savo darbu.

Negalėjau patikėti, kad tokia maisto prekybos vieta gali veikti taip arti pagrindinio įėjimo, o jos kvapai – sklisti ten, kur nuolat vaikšto žmonės. Tai nėra vos juntamas kepamo maisto aromatas. Tąkart prie įėjimo tvyrojo stiprus aliejaus kvapas, kurio buvo neįmanoma nepastebėti.

Į parduotuvę eini apsipirkti, o pirmiausia tenka pereiti pro tvaiką

Maisto kioskai prie prekybos centrų savaime nėra blogas dalykas. Vienas žmogus nori greitai užkąsti, kitas nusiperka kavos, trečias pasiima karšto maisto į namus. Tokios vietos gali būti patogios ir reikalingos. Problema prasideda tada, kai vieno prekybininko veikla pradeda daryti nemalonią įtaką visiems pro šalį einantiems žmonėms.

Šiuo atveju kioskelis stovi visai šalia įėjimo į PC „Banginis“. Todėl jo skleidžiamo kvapo neįmanoma paprasčiausiai apeiti. Norėdamas patekti į prekybos centrą, žmogus turi pro jį praeiti. Jei tuo metu intensyviai kepamas maistas, visas tvaikas pasklinda prie durų ir tampa pirmuoju dalyku, kurį pajunta atvykęs lankytojas.

Vienas dalykas yra malonus ką tik iškepto maisto kvapas. Jis gali sužadinti apetitą ir net paskatinti užsukti. Visai kas kita – sunkus, seną ar perkaitintą aliejų primenantis tvaikas. Toks kvapas nesukuria jaukumo ir nevilioja pirkti. Priešingai – jis sukelia norą kuo greičiau nuo jo pasitraukti.

Negaliu pasakyti, koks tiksliai aliejus naudojamas tame kioske, kaip dažnai jis keičiamas ar kokia ten įrengta ventiliacija. To nemato paprastas prekybos centro lankytojas. Tačiau lankytojui ir nereikia atlikti patikrinimo. Jis vertina tai, ką pats užuodžia ir patiria. O mano patirtis tą penktadienį buvo labai aiški: prie įėjimo stipriai dvokė aliejumi.

Pirmasis įspūdis apie prekybos centrą susidaro dar neįėjus į vidų

Prekybos centro lankytojo patirtis prasideda ne prie kasos ir net ne parduotuvės viduje. Ji prasideda automobilių stovėjimo aikštelėje, einant link pastato ir artėjant prie įėjimo. Žmogus per kelias pirmąsias sekundes pastebi, ar aplinka tvarkinga, ar patogu prieiti, ar nėra šiukšlių, triukšmo ir nemalonių kvapų.

Būtent todėl tokia situacija kelia nuostabą. PC „Banginis“ viduje veikia didelė „Senukų“ parduotuvė, į kurią žmonės atvažiuoja pirkti namams, remontui, sodui ar buičiai reikalingų prekių. Kai kurie čia praleidžia nemažai laiko, renkasi daiktus ir planuoja didesnius pirkinius. Tačiau dar prieš patekdami į vidų jie gali būti pasitikti kvapo, kuris visai nesiderina su tvarkingo prekybos centro įspūdžiu.

Mano tikslas buvo apsipirkti, o ne aiškintis, iš kur sklinda tvaikas ir kodėl jis toks stiprus. Vis dėlto kvapas buvo toks ryškus, kad iš karto patraukė dėmesį. Ir tai daug pasako apie problemos mastą: jeigu žmogus atvažiavo galvodamas apie pirkinius, bet prie durų pirmiausia pradeda galvoti apie blogą aliejaus kvapą, kažkas akivaizdžiai neveikia taip, kaip turėtų.

Tokioje situacijoje nukenčia ne tik kioskelio įvaizdis. Nemalonus įspūdis persikelia ir visam prekybos centrui. Lankytojas nebūtinai aiškinsis, kas valdo kioską, kas išnuomojo jam vietą ir kas atsakingas už ventiliaciją. Jis tiesiog prisimins, kad prie PC „Banginis“ įėjimo dvokė kepamu aliejumi.

Kvapas gali tapti rimtu išbandymu jautresniems žmonėms

Ne visi žmonės kvapus jaučia vienodai. Vienas praeis greičiau ir po kelių minučių pamirš, o kitam stiprus kepamo aliejaus tvaikas gali sukelti šleikštulį ar galvos skausmą. Ypač nemalonu gali būti šeimoms su mažais vaikais, nėščiosioms, vyresniems žmonėms ar tiems, kurie apskritai yra jautresni intensyviems kvapams.

Nereikia tikėtis, kad kiekvienas lankytojas tiesiog susitaikys ir tyliai praeis. Žmogus visuomet turi pasirinkimą. Jis gali apsisukti, atidėti apsipirkimą ar važiuoti kitur. Galbūt vienas toks atvejis jo įpročių nepakeis, tačiau jei situacija kartosis, nemalonus kvapas gali tapti tuo dalyku, su kuriuo prekybos centras bus siejamas nuolat.

Kvapai taip pat gali įsigerti į viršutinius drabužius ir plaukus. Net jei žmogus prie įėjimo praleidžia tik trumpą laiką, stiprus kepimo tvaikas nėra tai, ką jis nori parsinešti į automobilį ar namus. Ypač keista, kai to nepavyksta išvengti prie pat durų, pro kurias praeina visi klientai.

Lankytojas neturėtų būti verčiamas rinktis tarp apsipirkimo ir nemalonaus kvapo. Maisto prekybos vieta gali veikti šalia prekybos centro, tačiau jos veikla turi būti organizuota taip, kad nekeltų diskomforto visai aplinkai.

Darbuotojai tikriausiai nekalti, tačiau kažkas turi prisiimti atsakomybę

Nesinori kaltinti kioskelio darbuotojų. Jie greičiausiai tik gamina maistą, aptarnauja klientus ir vykdo jiems pavestas užduotis. Jie nepasirinko kiosko vietos, neprojektavo vėdinimo sistemos ir nenusprendė, kokiu atstumu nuo pagrindinio įėjimo jis turi stovėti.

Tačiau kažkas priėmė sprendimą leisti tokiai prekybos vietai veikti būtent ten. Kažkas turėtų prižiūrėti, kad kepimo metu susidarantys kvapai nebūtų pučiami tiesiai į prekybos centro lankytojų kelią. Jei dabartinė ventiliacija nesusitvarko, ją reikia tikrinti ir tvarkyti, o ne tikėtis, kad žmonės prie kvapo pripras.

Kyla ir daugiau paprastų klausimų. Ar prekybos centro administracija reguliariai apeina pastato prieigas? Ar vertinama ne tik tvarka viduje, bet ir tai, ką lankytojai patiria prie durų? Ar kioskelio veiklai nustatytos sąlygos dėl kvapų ir ventiliacijos? Ar kas nors apskritai atkreipė dėmesį į tai, kaip ši vieta pasitinka klientus?

Tam nereikia sudėtingų tyrimų. Pakaktų atsistoti prie įėjimo tuo metu, kai kioske kepamas maistas. Jei kvapas toks stiprus, kokį pajutau aš, problema tampa akivaizdi be jokių papildomų paaiškinimų.

Sprendimas neturėtų būti paliktas lankytojui

Galbūt reikia efektyvesnės ištraukimo sistemos. Gal ventiliacijos išėjimą galima nukreipti toliau nuo įėjimo. Gal kioskelis tiesiog pastatytas netinkamoje vietoje ir jį reikėtų perkelti. Tai jau prekybos centro administracijos, kioskelio savininko ir už techninę priežiūrą atsakingų žmonių klausimas.

Tačiau vienas dalykas aiškus: sprendimas neturėtų būti paliktas lankytojui, kuriam siūloma greičiau praeiti, nekreipti dėmesio ar tiesiog priprasti. Žmonės į prekybos centrą atvažiuoja apsipirkti, o ne tikrinti, ar šią dieną prie įėjimo bus įmanoma normaliai kvėpuoti.

PC „Banginis“ administracija turėtų į šią situaciją pažiūrėti rimtai. Ne todėl, kad kažkam nepatiko vienas kvapas, o todėl, kad pagrindinis įėjimas yra viso prekybos centro vizitinė kortelė. Jei prie jo nuolat tvyro kepamo aliejaus tvaikas, tai jau ne vien kioskelio reikalas.

Šį penktadienį atvažiavau į „Senukus“ ketindamas apsidairyti ir apsipirkti. Tačiau labiausiai įsiminė ne prekės, ne kainos ir ne pats prekybos centras. Įsiminė prie įėjimo tvyrojęs sunkus aliejaus kvapas.

Kaip tokia situacija gali būti laikoma normalia prie prekybos centro durų – man iki šiol sunku suprasti.

Autorius – Marius iš Klaipėdos. Tai yra asmeninė autoriaus patirtis ir nuomonė.