„Nestlé“ – vienas didžiausių maisto produktų gamintojų pasaulyje – šiandien susiduria su krize, kurią jaučia tiek įmonės vidus, tiek paprasti pirkėjai. Prekybos centrų lentynose gausu „Maggi“, „Nescafé“, „Thomy“ ar „KitKat“ produktų, tačiau vis daugiau vartotojų sąmoningai jų nebeperka. Pardavimų duomenys rodo, kad įmonės padėtis yra gerokai sudėtingesnė, nei manyta.
Pasak „Handelsblatt“, darbo tarybos pirmininkas Andreas Zorn atvirai pripažįsta, kad „Nestlé“ patiria rimtų pardavimo sunkumų. 2024 m. keturios iš septynių bendrovės verslo sričių fiksavo nuosmukį: paruošti patiekalai sumažėjo 2,2 %, vanduo – 1 %, pieno produktai ir ledai – 0,7 %, o konditerijos gaminiai – 0,2 %. Ši tendencija tęsiasi nuo 2022 m., kai bendrovė pradėjo jausti didėjančių žaliavų kainų, infliacijos ir logistikos sutrikimų spaudimą.
Ekspertai pabrėžia, kad „Nestlé“ ilgą laiką augo beveik vien keldama kainas. Tai padėjo kompensuoti didėjančias sąnaudas, tačiau kartu nubloškė klientus prie pigesnių alternatyvų. Kelne įsikūrusios turto valdymo bendrovės „Flossbach von Storch“ fondo valdytojas Kai Lehmann teigia, kad ši strategija iki šiol veikė, tačiau šiandien rinkoje „kainų tolerancijos riba“ jau pasiekta.
„Handelsblatt“ užsakymu atlikti programėlės „Shmaggle“ kainų palyginimai iliustruoja, kaip stipriai per kelerius metus išaugo kai kurie pagrindiniai „Nestlé“ produktai. „After Eight“ pabrango 101 %, „KitKat“ – 60 %, o „Maggi“ prieskoniai – 39 %. Analitikas Reto Lötscher iš Liucernos kantono banko pabrėžia, kad pirkėjai nebenori mokėti tiek pat už mažiau, juolab kai rinkoje netrūksta konkurentų.
Tačiau kainos – tik viena problemos dalis. Andreas Zorn atskleidžia ir kitą, vartotojų akims nematomą reiškinį: taupymas produkto viduje. Pasak jo, bendrovė vis dažniau keičia brangesnius ingredientus pigesniais, o tai tiesiogiai veikia skonį ir kokybę. „Mes taupome ne ten, kur reikia“, – sako Zorn. Vartotojai, ženkliai padidėjus kainoms, itin jautriai reaguoja į bet kokį kokybės prastėjimą.
Tuo pačiu metu „Nestlé“ stringa inovacijų srityje. Nors įmonės portfelyje yra apie 2000 prekės ženklų, tik 30 jų sukuria pusę visų pardavimų. Tai kelia klausimų dėl strategijos ir efektyvumo, ypač augalinių produktų, sveikesnių alternatyvų ir mėsos pakaitalų rinkose, kur konkurentai juda greičiau. Generalinis direktorius Philippas Navratilas jau paskelbė planą peržiūrėti silpniausiai veikiančias kategorijas.
Krizė atsispindi ir įmonės viduje. „Nestlé“ ketina sumažinti 16 000 darbo vietų per dvejus metus ir uždaryti kelias gamyklas. Darbo taryba tokius sprendimus vertina itin kritiškai: „Mes mirtinai žalojame savo gamyklas“, – sako Zorn, pabrėždamas, kad taupymo priemonės tampa pavojingomis ne tik verslui, bet ir darbuotojams.
Kelerius metus augusi dėl kainų kėlimo, „Nestlé“ šiandien susiduria su vartotojų nepasitikėjimu, konkurentų spaudimu ir neišvengiamu poreikiu keisti strategiją. Jei bendrovė nesiims ryžtingų veiksmų – tiek kainodaros, tiek kokybės, tiek inovacijų srityse – lentynose gali atsirasti vis daugiau tuščių vietų ten, kur anksčiau dominavo jos produktai.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/supermaerkte-lebensmittel/hohe-preise-und-schlechter-inhalt-kunden-lassen-nestle-produkte-im-regal-liegen_cc9d1dfb-a66e-4018-9ad9-b5c9b649b18f.html
