Vakarų Kvinslande archeologai aptiko tai, ką jau dabar vadina vienu reikšmingiausių Australijos aborigenų istorijos radinių per pastaruosius dešimtmečius. Džiūstančio rezervuaro pakrantėje, vos 11,5 cm gylyje, buvo rasta slėptuvė su 60 nepriekaištingos būklės akmeninių įrankių – kruopščiai surinktų ir paslėptų daugiau nei prieš 150 metų.
Šis radinys ne tik atskleidžia išskirtinę akmens apdirbimo meistrystę, bet ir liudija apie tragišką laikotarpį, kai aborigenų ekonomika griuvo dėl konfliktų su europiečių naujakuriais.
Retas radinys – prekybinis paketas, kuris taip ir nebegrįžo pas savininką
Įrankiai buvo rasti duobėje prie Bulia regiono – teritorijos, istoriškai žinomos kaip aborigenų prekybos tinklų centras. Analizė parodė, kad lobį sudaro tulos – akmeniniai kaltai, tradiciškai naudojami Australijos dykumų bendruomenėse:
- medienai apdirbti;
- skydams, bumerangams, dubenims gaminti;
- įrankiams galąsti ir ruošti kitus ginklus.
Rasti kaltai yra stulbinamai dideli (vidutiniškai 4 × 5,5 cm), o svarbiausia – visiškai nauji. Ant jų nėra nė vieno nusidėvėjimo ženklo, todėl mokslininkai mano, kad tai buvo prekybai paruoštas paketas, skirtas mainams tarp tolimų genčių.
Įrankiai pagaminti meistriškai – pagal „žuvėdros sparno“ metodą
82 % įrankių buvo pagaminti naudojant specifinę technologiją, vadinamą „seagull wing“ – „žuvėdros sparno“ metodu. Šis gamybos būdas suteikia ruošiniui:
- masyvų pagrindą, tinkamą tvirtinimui prie rankenos,
- tvirtą, bet ploną ašmenų liniją,
- ilgaamžišką ir efektyvų pjovimo paviršių.
Trys kaltų poros idealiai dera tarpusavyje – tai reiškia, kad jos buvo nuplėštos nuo vieno akmens branduolio ir iškart paslėptos. Visa tai rodo, kad meistras dirbo profesionaliai ir vieno proceso metu pagamino visą rinkinį.
Kodėl lobis buvo paslėptas – ir kodėl jo niekas neatsiėmė?
Datavimas radioaktyviosios anglies metodu ir optinės liuminescencijos analizė parodė, kad įrankiai pagaminti 1823–1883 m. Tai laikotarpis, kai Kvinslande prasidėjo intensyvi Europos kolonizacija ir smurtiniai konfliktai su vietos gyventojais.
Tai patvirtina ir prie lobio rasta detalė – „Snider-Enfield“ karabino šovinio tūtelė. Tokius ginklus naudojo vadinamoji „vietinė policija“, garsėjusi agresyviais reidais prieš aborigenus.
Archeologų išvada aiški:
lobį paslėpęs žmogus greičiausiai nebegrįžo jo pasiimti dėl smurto ar buvo nužudytas.
Tai atskleidžia ne tik ekonominę, bet ir socialinę katastrofą – prekybos tinklai, egzistavę šimtmečius, kolonizacijos laikotarpiu tiesiog subyrėjo.
Unikalus langas į praeitį: lobis saugo sudėtingos sistemos pėdsakus
Šis radinys yra tik antras toks Australijoje. Ankstesnis, rastas tame pačiame regione, leido suprasti, kad:
- čia veikė tolimų distancijų prekybos keliai;
- buvo mainomi pituri (narkotinis augalas), akmeniniai kirviai, medžio apdirbimo įrankiai;
- regionas buvo vienas svarbiausių prekių transportavimo centrų.
Naujasis lobis tik patvirtina, kad aborigenų ekonominė struktūra buvo daug labiau išplėtota, nei manė XIX a. europiečiai. Tai – tvirtas įrodymas, kad bendruomenės naudojo specializuotus įrankius, planavo gamybą ir valdė žaliavų paskirstymą.
Archeologinis radinys – tiesiogine prasme ant išnykimo ribos
Atradimas padarytas paskutinę akimirką: dirvožemio erozija ir galvijų ganymas galėjo visiškai sunaikinti lobio struktūrą.
Gelbėjimo kasinėjimų metu mokslininkai kruopščiai:
- išėmė duobės turinį;
- užfiksavo tikslias kiekvieno kaltelio koordinatės;
- atliko įrankių rekonstrukcijos modeliavimą;
- nustatė, kad visi dirbiniai buvo paruošti eksportui, o ne vietiniam naudojimui.
Tai suteikė retą galimybę pažvelgti į aborigenų specialistų darbą taip, kaip jis atrodė prieš pusantro šimtmečio.
Išvada: radinys atskleidžia prarastą pasaulį
Archeologai pabrėžia, kad šis lobis yra ne tik archajiškų įrankių kolekcija. Tai – liudijimas apie sudėtingą ekonominę sistemą, egzistavusią dar prieš europiečių įsiveržimą, ir apie tragediją, kuri ją sunaikino.
Slėptuvė, pilna nepanaudotų, meistriškai pagamintų įrankių, simbolizuoja nutrauktą gyvenimą, nutrūkusią kultūrą ir prarastą ateitį.
O pačiam mokslui – tai vienas aiškiausių įrodymų, kad aborigenų bendruomenės turėjo stiprią ir organizuotą gamybos bei prekybos sistemą, kurią kolonizacija brutaliai nutraukė.
Šaltinis: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/arco.70014
