Šių metų vasaris Baltijos jūros regionui pateikė siurprizą, kuris privertė sunerimti net patyrusius tyrėjus. Dėl neįprastai stiprių rytų vėjų ir atmosferos cirkuliacijos pokyčių jūra neteko maždaug 275 milijardų tonų vandens. Skaičius atrodo sunkiai suvokiamas, tačiau būtent tokį mastą įvardija užsienio mokslininkai.
Paradoksalu, kad tuo metu, kai pasaulinio vandenyno lygis toliau kyla, Baltijos jūroje fiksuotas ryškus kritimas.
Vandens lygis smuko iki istorinių ribų
Vasario pradžioje vandens lygis Baltijos jūroje buvo net 67 centimetrais žemiau 1886 metais nustatyto vidurkio. Tokia situacija, anot tyrėjų, nebuvo stebėta pastaruosius 140 metų. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra atsitiktinis svyravimas, o retas meteorologinių veiksnių derinys.
Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto tyrėjas dr. Tomasz Kiewski šį reiškinį vadina ryškiu klimato sistemos pokyčių pavyzdžiu, kuriame svarbų vaidmenį atlieka Arktis.
Vėjai tiesiog „išstūmė“ jūrą
Tyrimai rodo, kad ilgą laiką vyravę rytų vėjai veikė tarsi milžiniškas stūmoklis. Vandens masės buvo spaudžiamos per Danijos sąsiaurius į Šiaurės jūrą, todėl bendras lygis Baltijos baseine sumažėjo. Situaciją dar labiau sustiprino aukštas atmosferos slėgis ir reikšmingų audrinių frontų nebuvimas.
Tai klasikinis pavyzdys, kaip atmosfera gali trumpam „perbraižyti“ jūros vaizdą.
„Atviro šaldytuvo“ efektas
Kiewskis anomaliją sieja su poliarinio sūkurio susilpnėjimu. Poliarinis sūkurys – tai didelio masto oro cirkuliacija viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, paprastai sulaikanti šaltas oro mases Arktyje. Jam silpnėjant, šaltas oras pradeda skverbtis į pietesnes platumas ir keičia įprastas vėjų bei slėgio sistemas.
Ekspertas šį procesą vaizdžiai lygina su „atviro šaldytuvo“ efektu: kai durys atsidaro, šaltis išteka lauk ir sutrikdo pusiausvyrą.
Pasekmės gali būti ne tik trumpalaikės
Staigūs vandens lygio svyravimai nėra vien estetinis ar navigacinis klausimas. Tyrėjai perspėja, kad tokie pokyčiai gali paveikti pakrančių ekosistemas, sroves ir vandens maišymosi procesus. Šiltesnis ir mažiau sūrus vanduo sudaro palankesnes sąlygas mėlynai žalių dumblių plitimui.
Tai savo ruožtu gali mažinti deguonies kiekį vandenyje ir didinti stresą žuvims bei kitoms rūšims.
Arktis šyla keturis kartus greičiau
Tyrėja Anna Sova atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą: Arkties regionas šyla maždaug keturis kartus sparčiau nei pasaulinis vidurkis. Šis procesas keičia ne tik ledo dangą, bet ir atmosferos dinamiką, kuri galiausiai daro įtaką ir Baltijos regionui.
2004–2020 metais atlikti stebėjimai jau rodė endeminių rūšių tankio mažėjimą bei biologinių bendrijų pokyčius.
Baltijos jūros anomalija tampa dar vienu priminimu, kad klimato sistema neveikia izoliuotai. Tai, kas vyksta virš Arkties, anksčiau ar vėliau atsispindi ir mūsų pakrantėse – kartais per temperatūrą, kartais per audras, o kartais per netikėtai „atsitraukusią“ jūrą.
Šaltinis: https://jauns.lv/raksts/arzemes/697454-baltijas-jura-fikseta-reta-anomalija-petnieki-satraukti-par-iespejamam-sekam
Mokslininkai stebi Baltijos jūros sekimą- nes dugnas „kyla” – jūra senka.