Naujausi duomenys iš Eurostat atskleidžia, kad nors Lenkija („PL“) spartaus darbo užmokesčio augimo ritmu bando vejasi savo kaimynes, ji vis dar gerokai atsilieka nuo trijų Baltijos šalių – Lietuva („LT“), Latvija („LV“) ir Estija („EE“) – pagal darbo sąnaudas per valandą ir darbo užmokesčio lygį bendrame ES kontekste.
Šis skirtumas nėra tik statistikos įdomybė – jis turi realių pasekmių: talentų judėjimui, investicijoms, ekonomikos konkurencingumui ir visuomenės pasitenkinimui. Šiandien apžvelgime, ką rodo skaičiai, kodėl taip yra ir ką tai reiškia tiek Lietuvai, tiek Lenkijai.
Ką sako Eurostat duomenys
Pagal Eurostat duomenis 2024 m. vidutinė darbo sąnauda ES (visai ekonomikai) siekė apie €33,5 per valandą, o euro zonos šalyse – apie €37,3 per valandą.
Toliau – šalių palyginimas: nors Eurostat detalūs skaičiai konkrečiai Lenkijai ar Baltijos šalims (visi sektoriai) dažnai nėra iškart matomi, kitų šaltinių duomenys patvirtina, kad Baltijos šalys šioje kategorijoje sparčiai kyla, o Lenkija vis dar turi pakankamai atsilikti. Pavyzdžiui:
- Leidinyje „Baltic Business Quarterly“ nurodoma, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje darbo sąnaudos ir darbo užmokesčio lygių skirtumai yra gana arti vienas kito, o Lietuva turi vienus iš žemiausių darbo sąnaudų regiono mastu.
- Eurostat skelbiamame „Hourly labour costs across Europe“ sąraše matyti, kad darbo sąnaudos Baltijos šalims (nors ne visos detalės) yra aukštesnėje pakopoje už daugelį Rytų ir Centrinės Europos valstybių.
Šios tendencijos iš esmės nukreipia mūsų dėmesį į faktą: nors Lenkija auga greitai, „Starto linija“ iš kurios ji kyla buvo žemiau, todėl ji turi daugiau kelio užkopti.
Kodėl Lenkija atsilieka?
Yra keli svarbūs veiksniai, kodėl Lenkija nepatenka tarp „atlyginimų lyderių“ net kai lyginamos su Baltijos šalimis:
- Pradiniai struktūriniai skirtumai: Lenkijos ekonomika ilgą laiką veikė su mažesnėmis darbo sąnaudomis, žemesniu atlyginimu nei Vakarų Europoje, ir nors pokytis vyksta, skirtumas yra didelis.
- Darbo sąnaudų spaudimas: Net jei darbo užmokestis kyla, kai kurios kitos sąnaudos – socialinės, mokesčiai – gali stabdyti spartų realų augimą.
- Konkurencingumas pagal sąnaudas: Kainodara, eksportas, gamyba – Lenkija dažnai pozicionuoja save kaip sąnaudų efektyvumo zoną, tad aukšti atlyginimai greito perėjimo prie protingo verslo modelio gali būti lėtesni.
- Darbo rinkos dinamika: Baltijos šalys praėjusiais metais pasižymėjo labai aukštais darbo sąnaudų augimo tempais – tai padėjo joms „aplenkti“ arba labai smarkiai suartėti su Lenkija tam tikruose rodikliuose. Pavyzdžiui, 2025 m. II ketvirtyje darbo sąnaudos ES augo 4,0 % metais.
O ką tai reiškia Baltijos šalims?
Baltijos šalys – tiek Lietuva, Latvija, tiek Estija – gali laikyti save gana stipria pozicija: jos – ne tik stebi, bet ir aktyviai juda dėl atlyginimų ir darbo sąnaudų augimo. Tai reiškia:
- Potencialas pritraukti talentus: Kai atlyginimai sparčiai auga, darbo rinka tampa patrauklesnė ir vietiniams, ir užsienio specialistams.
- Investicijų geografinė įvairovė: Verslas ieško ne tik „pigios darbo jėgos“, bet ir vietų su augančiomis darbo sąnaudomis bei gerėjančiu gyvenimo lygiu – tai signalas, kad regionas stabilus ir „augantis“.
- Kelias į aukštesnę pridėtinę vertę: Kai darbo užmokesčiai kyla, galima tikėtis, kad ekonomika persiorientuos iš „žemos sąnaudos“ sektorių į „aukštesnės vertės“ veiklas.
Tačiau kartu tai reiškia, kad reikia stebėti, kad augimas būtų tvarus, o darbo našumas – derantis su atlyginimais, nes priešingu atveju kyla spaudimas infliacijai, sąnaudų augimui.
Ir ką turi daryti Lenkija?
Lenkija, nors ir turinti vieną didžiausių Rytų Europos ekonomikų, turi išties aktyviai judėti, kad mažintų šį „atlyginimų deficitą“. Štai keli veiksniai:
- Investicijos į kvalifikaciją, produktyvumą: Kad atlyginimai augtų, nepakanka tik padidinti minimalų atlyginimą – reikalinga, kad darbas taptų našesnis, technologijos – modernesnės.
- Verslo aplinka + atlyginimų augimas: Įmonių sąnaudos turi būti konkurencingos, tačiau darbuotojų atlyginimai turi augti – balansas yra sudėtingas.
- Gyvenimo lygio didinimas: Kai atlyginimai auga, bet kainos – dar greičiau, realus gyvenimo lygis gali nepasijusti gerėjęs. Todėl svarbu, kad atlyginimų augimas neatitiktų vien tik infliacijos.
- Regioninė pusiausvyra: Kad ne tik Varšuva augtų, bet ir mažesni miestai bei regionai – tai padės išvengti socialinių skirtumų ir „mazgų“ susikaupimo.
Kaip šis klausimas liečia Lietuvą?
Lietuvai tai – gera žinia: kad Baltijos šalys pastebimos kaip regionas, kur darbo sąnaudos auga, o ekonomikos struktūra keičiasi. Tačiau:
- Reikia stebėti, kad atlyginimų augimas nesilpnintų konkurencinio pranašumo. Jei Lietuva taps „brangiu Rytų regionu“, nebeteks akcento „geras sąnaudų lygis + augantis gyvenimo lygis“.
- Dar svarbiau – darbo našumo augimas, ne vien atlyginimų: jei atlyginimai didėja, bet našumas ne, tai ilgainiui kenkia verslui.
- Valstybės politika turi būti suderinta: švietimas, infrastruktūra, investicijos, regioninė plėtra – viskas veikia kompleksiškai.
Išvada: nors daug kalbama apie „Lenkijos proveržį“ darbo užmokesčio atžvilgiu, realybėje ji vis dar turi žymiai pagalvoti, kad pasivytų arba aplenktų savo artimą aplinką – tokį kaip Baltijos šalys. Tuo tarpu Lietuva, Latvija ir Estija turi ne tik galimybę, bet ir pareigą – išlaikyti savo dinamizmą, kad regionas taptų ne tik „augantis“, bet ir lygus konkurencijoje dėl talentų, investicijų bei aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos.
Šaltiniai:
- https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Hourly_labour_costs
- https://www.reuters.com/markets/rates-bonds/eu-beating-wage-gains-unnerve-central-europes-rate-setters-2024-06-26/
